Fęrsluflokkur: Stjórnmįl og samfélag

Skammarlega lélegt hjį ASĶ

Umsögn ASĶ um frumvarp vegna nżju Icesave samninganna er eitt arfaslakasta skjal sem ég hef nokkurntķma lesiš.

Byrjum į aš rifja upp aš ASĶ forystan hefur frį žvķ Svavarssamningurinn var undirritašur haldiš žvķ fram aš Icesave deiluna verši aš leysa sem allra fyrst, Alžingi bara verši aš afgreiša mįliš hratt, stašfesta hvaša samning sem liggur fyrir.

Žetta geršist žegar Icesave 1 var lagšur fyrir ķ jśnķ 2009. Engu mįli virtist skipta ASĶ hversu slęmur žessi samningur var.  Einhliša skuldabréf ķslenskra skattborgara, minnst 300 milljarša vaxtagreišslur, fullveldisafsal og allar eigur ķslenska rķkisins ašfararhęfar. Forysta ASĶ setti flżti og afgreišslu mįlsins fram fyrir augljósa hagsmuni Ķslenskra skattgreišenda.

Žetta geršist lķka žegar Icesave 2 višaukasamningarnir voru lagšir fram ķ október 2010.  Žį hvöttu Gylfi Arnbjörnsson og fleiri forseta Ķslands til aš skrifa strax undir Icesave lögin, sem tęp 25% kjörgengra Ķslendinga skoraši į forseta aš gera ekki. "Ég tel aš viš munum skašast įšur en tekst aš umturna alžjóšlegu fjįrmįlakerfi," sagši Gylfi žį, og aš "klįra žurfi mįliš, žaš sé komiš ķ gegnum Alžingi og ótękt aš opna žaš į nż." Aftur öll įhersla į flżti og afgreišslu įn tillits til innihalds samningsins.

Sķšan Icesave 3 samningurinn frį desember 2010 kom fram hafa nįnast allir sem tjįš sig hafa um mįliš bent į hversu miklu betri žeir lķta śt fjįrhagslega fyrir ķslenska skattgreišendur. Ķ frumvarpinu sjįlfu er reiknaš śt aš munirinn į Icesave 2 og Icesave 3 sé 71% kostnašarminnkun. Steingrķmur og Jóhanna hafa bęši talaš um žaš aš įrangur hafi nįšst.  Jafnvel menn eins og Vilhjįlmur Egilsson hafa dregiš ķ land og jįtaš aš mikill įrangur hafi nįšst ķ žrišju samningalotunni mišaš viš fyrri samninga. En ASĶ og Gylfi eru enn viš sama heygaršshorniš og kunna ekki aš skammast sķn.

Fjįrlaganefnd baš ASĶ aš skila inn umsögn um frumvarp vegna Icesave 3 samningana. Sś umsögn er ķ stuttu mįli óskaplega rżrt plagg, bęši aš efni og innihaldi.  Ein og hįlf blašsķša, og er žį bréfsefnishaus og undirritun talin meš. Jafnvel TIF, sem ķ raun skilar bara inn skjali til aš segja aš žau hafi veriš meš ķ samningageršinni og hafi žvķ ekkert meira um mįliš aš segja, nęr aš segja žaš į tveimur og hįlfri sķšu. Greinilega metnašarfull vinna hjį ASĶ.

Ķ žessari umsögn gerir Gylfi Arnbjörnsson, sem undirritar hana, ansi margt til aš verja og breiša yfir fyrri afglöp sķn og Alžżšusambandsins ķ mįlinu. Gylfi gerir sér hins vegar ekki grein fyrir žvķ aš žessi yfirbreišsla er götótt og gagnsę. Hvergi ķ umsögninni er nokkuš getiš um efnisatriši frumvarpsins sem ASĶ įtti aš veita umsögn um. Einni setningu er vikiš aš efnisatrišum samninganna, sem Gylfa og ASĶ er svo óskaplega umhugaš um aš verši ... jś žiš gįtuš rétt til ... stašfestir įn tafar.

Grķpum hér nišur ķ nokkur atriši umsagnarinnar:

1) Gylfi ręšir um muninn į fyrri og nśverandi samningum:

"Nżr samningur um lausn Icesave deilunnar viršist hagstęšari en fyrri samningar, žó erfitt sé aš meta žaš einhlżtt."

Žetta er ótrśleg setning, komandi frį formanni samtaka sem į sķnum snęrum hefur t.d. hagfręšing ķ fullri vinnu. Žaš er ekkert flókiš eša erfitt viš aš fjįrhagslegan mun į Icesave 1 og Icesave 2. Fyrir utan žaš aš forsendurnar eru śtskżršar nokkuš ķtarlega ķ greinargeršinni meš frumvarpinu sem ASĶ įtti aš veita umsögn um, tókst mörgum öšrum umsagnarašilum įgętlega upp ķ žvķ efni. Žar mį t.d. nefna IFS greininguGAM Management og InDefence.  Aš Gylfi Arnbjörnsson haldi žvķ fram aš erfitt sé aš meta muninn į samningunum segir einfaldlega žaš aš engin vinna fór ķ aš skoša žaš.  Mišaš viš žetta lķtur sannarlega śt fyrir aš Gylfi og félagar ķ ASĶ hafi hvorki lesiš frumvarpiš, greinargeršina né samningana sem žeim er svo annt um aš koma ķ gildi.

2) Gylfi reynir aš breiša yfir žann įžreifanlega įrangur aš vextir eru mun lęgri en ķ samningunum sem hann vildi lįta stašfesta 2009.

"Einnig skiptir mįli aš nįšst hafa lęgri vextir į lįnum Breta og Hollendinga, žó fyrri samningar hafi fališ ķ sér möguleika į endurupptöku žeirra įkvęša."

Žaš kom kyrfilega fram ķ löngum umręšum um Icesave 1 og Icesave 2 frį jśnķ til desember 2009 aš endurupptökuįkvęši žeirra samninga voru fullkomlega ónżt. Ķ besta falli voru žau įkvęši loforš um teboš. Engin skylda lį į Bretum og Hollendingum aš breyta neinu ķ skuldabréfinu eftir aš žaš var komiš ķ gildi, sama hvaša hörmungar dyndu yfir Ķsland. Aš halda žvķ fram aš "endurupptökuįkvęši" Icesave 1 og 2 hafi gefiš vonir um lękun vaxta sķšar er algerlega óraunhęft og hreinlega ekki ķ neinni tengingu viš raunveruleikann.

Žessi setning er žarna ķ žeim eina tilgangi aš breiša yfir žį stašreynd aš ASĶ baršist hart fyrir žvķ aš įbyrgš į einhliša skuldabréfi meš 5,55% vexti (2,35 prósentustigum hęrri en mešalvextir nśverandi samninga), vęri sett į ķslenska skattgreišendur įn athugasemda.

3) Gylfi greinir  mismunandi stefnur sem mįliš hefši getaš tekiš:

Hvort er hyggilegra aš fara fram meš įkvešinni sjįlfsgagnrżni gagnvart žeim atburšum sem hér uršu į fjįrmįlamarkaši (įn žess aš hvika frį grundvallar hagsmunum okkar) en gera jafnframt kröfu um įkvešin skilningi [sic.] alžjóšasamfélagsins į getu okkar til aš axla afleišingar af óįbyrgu hįtterni bankamanna (innlendra sem erlendra)

eša

setja fram żtrustu kröfur og taka į žeim af hörku įn žess aš setja okkur inn ķ žann vanda sem višsemjendur okkar eru ķ.

Ef ég lķt fram hjį žeirri stašreynd aš žessi ambögutexti fer ķ mķnar fķnustu kennarataugar, žį eru žarna žrjś atriši sem ég geri alvarlegar athugasemdir viš.

ķ fyrsta lagi, hvaš į Gylfi viš meš aš gefa ķ skyn aš sjįlfsgagnrżni vanti ķ Iceasve mįlinu? Ķslendingar hafa lķtiš annaš gert frį hruni en aš gagnrżna eigiš fjįrmįla- og stjórnmįlakerfi. Heil Rannsóknarskżrsla Alžingis hefur veriš unnin og žar er "sjįlfsgagnrżni į žį atburši sem uršu hér į fjįrmįlamarkaši" upp į tępar žśsund blašsķšur. Hvaš vill Gylfi meira? Ķslendingar hafa skipt um rķkisstjórn, skipt um Sešlabankastjórn, skipt um yfirmenn fjįrmįlaeftirlits, og ķ Icesave mįlinu lżst ķtrekaš yfir pólitķskum vilja til aš taka įbyrgš į greišslu 20.887 evra į hvern Icesave reikning. Gylfi Arnbjörnsson getur ekki haldiš žvķ fram sem rökum fyrir žvķ aš Icesave samninga hefši įtt aš samžykkja fyrr vegna žess aš "sjįlfsgagnrżni" skorti. Žaš sem skiptir mįli ķ Icesave mįlinu er žetta: Žrįtt fyrir alla žessa sjįlfsgagnrżni, žį eigum viš ekki aš samžykkja hvaša samning sem er, hversu slęmur og įhęttusamur hann er. En žaš er žaš sem Gylfi hefur talaš fyrir frį upphafi og žaš er žaš sem žessi mįlsgrein er aš segja ķ raun.

ķ öšru lagi, hvernig skilgreinir Gylfi "grundvallar hagsmuni okkar"? Žaš vęri fróšlegt aš fį nįnari śtskżringu į žvķ hugtaki žarna, žvķ aš žaš mį fęra fyrir žvķ rök ķ löngu mįli aš mįlflutningur Gylfa og ASĶ hafi frį upphafi Icesave mįlsins algerlega litiš fram hjį "grundvallar hagsmunum okkar", a.m.k. eins og ég skilgreini žį. T.d. žvķ grunnatriši aš viš eigum ekki aš samžykkja samning sem hefur ķ för meš sér 10-25% lķkur į gjalžroti rķkissjóšs.

Ķ žrišja lagi er stórfuršurleg įlyktun aš Ķsland hafi sett fram ķtrustu kröfur og ekki sett okkur inn ķ vanda višsemjenda okkar. Hvaša vanda? žęr upphęšir sem Bretar og Hollendingar lögšu fram til aš greiša śt innistęšur upp aš 20.887 evrum eru smįaurar ķ heildarpakka sem žessi rķki hafa lagt fram til aš bjarga eifin bankakerfi. Icesave krafa Bretlands nemur t.d. ašeins um 0,4% af žeim 512 milljöršum punda sem breska rķkiš hefur lagt bönkunum til af skattfé. Eini vandi višsemjenda okkar og alžjóšasamfélagsins er aš innistęšutryggingakerfi Evrópusambandsins var og er meingallaš, og žaš er pólitķskt óhentugt aš višurkenna žann galla. Višhalda veršur blöffinu gagnvart innistęšueigendum svo žeir taki ekki śt peningana sķna. Fyrst og fremst žess vegna, žarf aš sjįst aš Ķsland borgi innistęšur. Ķsland er blóraböggull fyrir gallaš kerfi ESB rķkjanna. Raunverulegur fjįrhagslegur vandi Bretlands og Hollands vegna Iceasve er enginn.

Aš halda žvķ fram aš Ķsland hafi sett fram ķtrustu kröfur ķ Icesave mįlinu er della. Ķtrustu kröfur vęru aš borga ekki grónu į grundvelli žess aš engin lagastoš er fyrir rķkisįbyrgš į innistęšum ķ Evrópusambandinu eša į Ķslandi. Žvert į móti hefur Ķsland komiš mjög langt til móts viš ESB og višsemjendur sķna meš Brussel višmišunum ķ nóvember 2008, žar sem skrifaš var undir pólitķska lausn mįlsins. Hśn fól žaš ķ sér aš Ķsland gekkst viš greišslum į lįgmarkstryggingunni gegn žvķ aš fį samninga sem ekki knésettu landiš og geršu žvķ kleift aš endurreisa efnahagskerfiš.  Ķslendingar hafa alla tķš sķšan stašiš fullkomlega viš sinn hluta žessa samkomulags. Aldrei hefur žvķ veriš lżst yfir aš Ķsland myndi ekki borga. Aftur og aftur hefur žaš veriš įréttaš aš Ķsland muni axla žessa įbyrgš, af rķkisstjórn, af forseta, ķ viljayfirlżsingum til AGS svo eitthvaš sé nefnt.

Žaš mį miklu frekar, og aušveldlega, halda žvķ fram aš samningsašilar okkar hafi haldiš fram ķtrustu kröfum sķnum og hreinlega ekki uppfyllt sinn hluta Brussel višmišana. Fyrsti samningurinn var meš žvķlķkum ólķkindum aš žaš er furšulegt aš nokkur ķslensk samninganefnd hefši ljįš mįls į žvķ aš skrifa undir žaš plagg, hvaš žį rķkisstjórnin sjįlf. Žar voru hagsmunir Ķslands algerlega bornir fyrir borš. ASĶ krafšist žess aš žeir yršu samžykktir hiš fyrsta. Annar samningurinn var litlu skįrri og bar enn ķ sér stórhęttu į gjaldžroti rķkisins eša eilķfšarskuld žess meš tilheyrandi įlögum į skattgreišendur įratugi inn ķ framtķšina. ASĶ krafšist žess aš žeir yršu samžykktir įn tafar.

Aš halda žvķ fram aš Ķslendingar hafi veriš óbilgjarnir og kröfuharšir ķ žessu mįli er einfaldlega rangt Gylfi Arnbjörnsson. Žvert į móti hafa Ķslendingar sżnt ótrślega sanngirni gagnvart kröfum sem eiga sér enga lagastoš, og žaš žrįtt fyrir tveggja įra langa kśgunartilburši višsemjenda sinna į żmsum vettvangi.

4) Gylfi reynir aš kenna töfum Icesave mįlsins um skaddaš lįnstraust og glötuš tękifęri.

"Óvissan er bśin aš valda okku miklum bśsifjum eins og m.a. margir af forsvarsmönnum stęrstu fyrirtękja landsins ķ orku og hįtękni hafa bent į. Lįnstraust er minna, oršspor Ķslands er laskaš og miklir fjįrmunir og tękifęri hafa glatast vegna žessa."

Hvaša "margir forsvarsmenn" eru žetta Gylfi? Žaš sem Gylfi er aš skauta yfir hér eigin mįlflutningi til hjįlpar er aš žessir forsvarsmenn eru ķ raun ašeins tveir, annars vegar talsmenn Landsvirkjunar og hins vegar forstjóri Össurar.

Landsvirkjun hefur veriš ķ vanda viš aš fjįrmagna Bśšarhįlsvirkjun. En skżringin er einföld, og hśn er sś aš sś fjįrmögnun įtti aš koma śr Evrópska fjįrfestingabankanum, banka sem er stżrt beint af fjįrmįlarįšherrum Evrópurķkjanna. Ķ stjórn bankans eiga žvķ sęti fjįrmįlarįšherrar Bretlands og Hollands.  Aš öšru leyti hefur Landsvirkjun fjįrmagnaš sig aš fullu til 2012.

Forstjóri Össurar lżsti žvķ ķ haust  hversu erfitt Icesave mįliš vęri fyrir fjįrmögnun einkafyrirtękja. Stuttu sķšar bįrust fréttir af fullri fjįrmögnun Marel, žar į mešal frį žrem stęrstu bönkum Hollands. Žar žurfti aš vķsa frį lįnsfjįreigendum sem vildu lįna Ķslensku fyrirtęki.

Žessi flökkusaga um aš Icesave stöšvi allar erlendar lįnveitingar og fjįrfestingar į ekki viš nein rök aš styšjast og žaš er sorglegt aš sjį henni haldiš fram af ASĶ eftir öll žau augljósu dęmi sem komiš hafa fram um hiš gagnstęša. Til frekari glöggvunar į žessu bendi ég į "Višauka IV: Icesave og erlend fjįrfesting" ķ umsögn InDefence hópsins til fjįrlaganefndar um Icesave 3. Žar er gerš įgęt grein fyrir žessum mįlum.

Varšandi lįnstraust er vert aš skoša skuldatryggingaįlagiš. Skuldatryggingaįlag Ķslands (til 5 įra) ķ byrjun nóvember 2010 (7 mįnušum eftir žjóšaratkvęši um Icesave) var 273 punktar. Žaš er ašeins 90 punktum yfir mešalskuldatryggingarįlagi Vestur-Evrópurķkja, sem į sama tķma var 184 punktar. Til samanburšar mį nefna aš Grikkland stóš žį ķ 852 punktum, Portśgal ķ 439 punktum og Ķrland ķ 583 punktum.  NB: žetta er stašan tępum mįnuši įšur en Ķrar fengu risalįn frį AGS og ESB. Žaš mį lķka benda į aš skuldatryggingaįlag Ķslands fór upp ķ 675 punkta ķ febrśar 2010.  Icesave žjóšaratkvęši var 6. mars og sķšan žį var Icesave óleyst fram ķ desember.  Į žeim tķma lękkaši įlagiš stöšugt um c.a. 400 punkta. Žaš er lķka vert aš benda į aš sķšan Icesave 3 samningurinn kom į boršiš ķ desember hefur skuldatryggingaįlag Ķslands hękkaš.

Aš sķšustu

Hér hefur veriš vitnaš ķ 14 lķnur af samtals 34 sem umsögnin samanstendur af. Afgangurinn tengist ekki Icesave mįlinu į annan hįtt en aš žar er Alžingi eggjaš til aš ljśka mįlinu sem fyrst, annaš muni hafa alvarlegar afleišingar sem taldar eru upp. Vissulega er einnig hęgt aš gera įkvešnar athugasemdir viš žann mįlflutning, en žaš skal lįtiš kyrrt liggja hér.

Eftir stendur aš žaš er óskiljanlegt hvers vegna heildarsamtök launamanna skila svona hrįkavinnu til Alžingis ķ jafn mikilvęgu mįli, žar sem žau hafa veriš įberandi ašilar į öšrum vęngnum. forysta ASĶ skuldar félagsmönnum sķnum, ķslenskum skattgreišendum, aš taka įbyrgari žįtt ķ Icesave umręšunni sem framundan er heldur en hśn hefur sżnt hingaš til. Fyrsta skrefiš gęti veriš aš draga žetta skjal til baka og skila alvöru umsögn um mįliš til fjįrlaganefndar


Vilhjįlmur Egilsson, ķslensk fyrirtęki og Icesave

Žaš er į almannavitorši aš žrįtt fyrir aš enginn Icesave samningur liggi į boršinu žį hefur fjįrmįlarįšuneytiš fyrir nokkrum vikum sķšan haldiš fundi me

š forkólfum višskipta- og atvinnulķfsins į Ķslandi til aš kynna žeim valin atriši śr žvķ “samkomulagi” sem į aš hafa nįšst um grunnatriši mįlsins. Į žessum fundum var lögš įhersla į aš samkomulagiš vęri nįnast ķ höfn, nema aš stjórnarandstašan virtist ętla aš standa ķ vegi fyrir žvķ enn einu sinni.

Žessi taktķk rķkisstjórnarinnar viršist nś hafa skilaš žeim įrangri aš Vilhjįlmur Egilsson og fleiri (skv. fréttum) eru farnir aš hringja ķ žingmenn stjórnarandstöšunnar og hvetja žį til aš styšja Icesave samning sem enn er ekki tilbśinn og hann sjįlfur veit ekki hvaš veršur ķ į endanum. Fjįrmįlarįšuneytinu hefur žvķ tekist žaš ętlunarverk sitt aš gera hagsmunaašila eins og SA aš lobbķistum sķnum gagnvart stjórnarandstöšunni ķ Icesave mįlinu.

Įstęšur žess aš SA og Vilhjįlmi liggur svo į aš klįra Icesave mįliš eru sama gamla bilaša platan: 1) aš Icesave mįliš sé aš stöšva erlenda fjįrfestingu og erlent fjįrmagn fyrir ķslensk fyrirtęki  2) aš ekki sé hęgt aš afnema gjaldeyrishöft og žar meš bęta stöšu ķslenskra fyrirtękja nema ljśka Icesave mįlinu. Skošum žetta ašeins betur.

1) Fyrirtękin Össur, Marel, Landsvirkjun og Icelandic Group hafa öll fengiš ašgang aš žvķ fjįrmagni sem žau žurfa į aš halda sķšastlišiš įr, žar af Marel og IG nś į sķšustu vikum. Žessi endurfjįrmögnun svo mikilvęgra fyrirtękja sżnir svart į hvķtu aš ķslensk fyrirtęki njóta ešlilegra kjara į erlendum fjįrmįlamarkaši mišaš viš stöšu ķslensks efnahagslķfs. Lķtum stuttlega į tvö žessara dęma:

  • Icelandic Group hefur endurfjįrmagnaš erlendar skuldir fyrir um 125 milljarša evra į įrinu. Erlendir bankar endurfjįrmögnušu lįn félagsins aš stęrstu leyti en Icelandic žarf aš borga tęplega 300 punkta įlag ofan į LIBOR fyrir fjįrmögnunina. Um er aš ręša sambęrileg kjör og ķslenska rķkiš fékk į lįnum frį Noršurlandažjóšunum vegna efnahagsįętlunar AGS. Engin merki eru um aš Icesave mįliš hafi tafiš eša skemmt fyrir endurfjįrmögnun Icelandic Group.
  • Marel gerši nżlega samning viš hóp sex alžjóšlegra banka um langtķmafjįrmögnun aš upphęš 350 milljónir evra. Mešal vaxtakjör ķ upphafi samnings eru EURIBOR/LIBOR + 320 bps og er reiknaš meš aš vaxtaįlag muni lękka į lįnstķmabilinu, ķ takt viš aukinn fjįrhagslegan styrk fyrirtękisins. Sex alžjóšlegir bankar, undir forystu ING Bank, Rabobank og ABN Amro standa aš žessum heildar fjįrmögnunarpakka. Mešal žess sem vekur athygli ķ endurfjįrmögnun Marel er aš vaxtakjörin eru svipuš og ķslenska rķkinu bjóšast, og aš stęrstu bankar Hollands standa aš fjįrmögnuninni. Ef einhverjir ęttu aš gjalda varhug viš aš lįna ķslenskum fyrirtękjum peninga hlytu žaš helst aš vera nįkvęmlega žessir bankar. Talsmenn Marel hafa tekiš fram aš Icesave mįliš hafi ekki einu sinni veriš rętt ķ žessu sambandi.

Lķta mį į endurfjįrmögnun Marel hjį stęrstu bönkum Hollands sem sķšasta naglann ķ kistuna fyrir žessa gošsögn um aš Icesave stöšvi alla efnahagslega uppbyggingu į Ķslandi. Žaš er žvķ rétt aš menn hętti loksins aš tyggja žessa śreltu tuggu ķ fjölmišlum og leiti annarra skżringa į töfum į uppbyggingu efnahagslķfsins, t.d. ķ stefnu rķkisstjórnarinnar sjįlfrar gagnvart erlendum fjįrfestum og fyrirtękjum.

Ein kjarnaspurningin hér innanlands ķ Icesave mįlinu hefur veriš žessi:Hefur Icesave mįliš tafiš uppbyggingu efnahagslķfsins, skemmt fyrir ķslenskum fyrirtękjum og sett “allt ķ frost” gagnvart Ķslandi į erlendum fjįrmagnsmörkušum undanfariš įr?

Žaš er aušvitaš erfitt aš segja meš beinum rökum og tilvitnunum.  Enda hafa žeir sem halda žessu fram aldrei nefnt bein dęmi um žetta mįli sķnu til stušnings. Ašeins liggja fyrir, žvķ mišur, óljósar alhęfingar żmissa ašila um aš žetta sé svona, óstuddar beinum rökum eša dęmum.  Hins vegar ber ekki aš draga śr žvķ aš žetta mįl hefur veriš milli tannana į heimspressunni og hefur žvķ eflaust haft einhver įhrif į ķslensk fyrirtęki erlendis.  Fullyršingar um Icesave fjįrmįlafrostiš eru samt sem įšur greinilega stórlega oršum auknar mišaš viš žaš sem var nefnt hér aš ofan.

Ein augljós stašreynd varpar žó nokkru ljósi į žetta atriši, skuldatryggingarįlag Ķslands.  Skuldatryggingarįlag segir ķ mjög grófum drįttum til um traust fjįrfesta į ķslenska rķkinu. Sé skuldatryggingaįlag lįgt mį draga žį įlyktun aš fjįrfestar telji góšar lķkur į aš fį kröfur sķnar greiddar. Eftir žvķ sem traustiš minnkar, hękkar skuldatryggingaįlagiš.

Hér er vert aš skoša söguna frį žvķ Icesave 2 var samžykkt į Alžingi viš įramót 2010. Žegar forseti Ķslands synjaši lögunum stašfestingar upphófst mikill kór um aš ķslenskt efnahagslķf og traust į ķslenska rķkinu į erlendum mörkušum myndi hrapa sušur į bóginn yrši Icesave lögunum hafnaš ķ žjóšaratkvęšagreišslu.

Ķ byrjun febrśar 2010, mįnuši fyrir žjóšaratkvęšagreišsluna, var skuldatryggingarįlag Ķslands (til 5 įra) 675 punktar (6,75%).  Sķšan žį hefur įlagiš fariš lękkandi og ķ byrjun nóvember stóš žaš ķ 273 punktum.  Į mešan Icesave mįliš hefur stašiš óleyst hefur traust erlendra fjįrfesta į Ķslandi fariš vaxandi žannig aš skuldatryggingaįlagiš hefur lękkaš um 400 punkta.

Skuldatryggingaįlag Ķslands (til 5 įra) ķ byrjun nóvember var 273 punktar.  Žaš er ašeins 90 punktum yfir mešalskuldatryggingarįlagi Vestur-Evrópurķkja, sem į sama tķma var 184 punktar. Til samanburšar mį nefna aš Grikkland stóš žį ķ 852 punktum, Portśgal ķ 439 punktum og Ķrland ķ 583 punktum. Žaš er athyglivert aš žetta er stašan tępum mįnuši įšur en Ķrar fengu risalįn frį AGS og ESB.

Skuldatryggingaįlag er ein af fįum tölum sem gefa til kynna hver raunveruleg staša Ķslands er į erlendum fjįrmįlamörkušum.

2) Samkvęmt Sešlabankanum er ekki ķ spilunum aš afnema gjaldeyrishöft į nęstunni.  Sešlabankastjóri gaf miklu frekar upp boltann meš aš žau gjaldeyrishöft yršu framlengd ķ Yfirlżsingu vegna gjaldeyrishafta frį 3. nóvember 2010. Žar segir t.d. ķ 8. liš:

“Aš gefnu žvķ aš žaš gęti dregist til įramóta aš bęta śr hugsanlegri vöntun į eigin fé ķ bankakerfinu, žį er ekki raunhęft aš ętla aš önnur skref … verši stigin til aš aflétta höftum į śtflęši fjįrmagns fyrir įrslok. Auk žess verša engin slķk skref stigin įšur en endurskošuš įętlun hefur veriš kunngerš.  Ennfremur verša engar grundvallarbreytingar į nśverandi reglum geršar fyrr en ķ mars 2011 žótt endurskošuš įętlun verši tilbśin fyrir žann tķma. … Žessi skuldbinding er studd af efnahags- og višskiptarįšherra. Hafa ber ķ huga aš heimildir ķ lögum um gjaldeyrishöft renna śt ķ lok įgśst 2011. Hins vegar gęti tillaga um framlengingu lagaheimildarinnar oršiš hluti af endurskošašri įętlun”

Žaš er vert aš taka žaš fram aš žrįtt fyrir aš Sešlabankastjóri hafi įšur veriš óhręddur viš aš tala um Icesave mįliš ķ yfirlżsingum sķnum žį er eftir žvķ takandi aš į žaš er ekki minnst hér.  Žetta er sérstaklega athyglivert ķ ljósi žeirrar įherslu sem SA og ašrir ašilar ķslensks višskipta- og atvinnulķfs hafa lagt į aš Icesave mįliš standi ķ vegi fyrir afnįmi gjaldeyrishafta.

Ef viš lķtum į einfaldar stašreyndir žį er miklu lķklegra aš Icesave samningur sem bindur ķslenska rķkiš til aš standa skil į greišslum upp į tugi eša hundruš milljarša ķ erlendum gjaldeyri muni valda žvķ aš gjaldeyrishöft verši višvarandi forsenda ķslensku efnahangslķfi mörg įr inn ķ framtķšina.  Žaš sem alltaf viršist gleymast er aš Icesave kröfur Breta og Hollendinga eru ķ evrum og pundum, ekki ķ ķslenskum krónum.

Ef “skuld” ķslenska rķkisins er metin į 60 milljarša króna žarf aš breyta žeim krónum ķ evrur og pund įšur en greitt er. Til žess žarf rķkissjóšur aš afla gjaldeyris, ž.e. evrur og pund verša aš vera til ķ sjóši sem hęgt er aš draga į.  Ķ žvķ sambandi er rétt aš athuga tvęr stašreyndir:

a) Rķkissjóšur Ķslands į ekki allan gjaldeyri sem kemur inn ķ landiš. Žaš eru śtflutningsgreinarnar, fiskvinnslan og įlišnašurinn sérstaklega, sem ašallega afla gjaldeyris inn ķ landiš. Önnur fyrirtęki hjįlpa til. Į einhvern hįtt žarf rķkissjóšur svo aš sjį til žess aš žessi gjaldeyrir skili sér ķ kassann til aš hęgt sé aš nota hann til aš greiša fyrir Icesave samninginn.  Hvernig į aš gera žaš? Er ekki einfaldasta leišin aš višhalda gjaldeyrishöftum og hękka skatta į fyrirtękin ķ landinu? Hvort tveggja er atvinnulķfinu augljóslega mjög óhagstętt og vandskiliš hvernig Vilhjįlmur Egilsson gengur erinda umbjóšenda sinna meš žvķ aš hvetja til žess aš Alžingismenn samžykki samning sem ber ķ sér slķka įhęttu.

b) Vegna žess aš krafan er ķ erlendum gjaldeyri en ekki krónum veršur til gengisįhętta. Krónutalan sem ķslenska rķkiš žarf aš greiša getur žvķ breyst dramatķskan hįtt ef sveiflur verša į gengi krónunnar. Gott dęmi um žetta er aš krónan hefur stykst gagnvart evru frį janśar 2010, śr 180 krónum ķ um 154 kr į evru. Žaš žżšir aš heildarkrafa UK og HOL ķ krónum hefur lękkaš um c.a. 100 milljarša króna.Hśn hefur samt ekkert lękkaš ķ raun og veru.  Žaš er žvķ augljóst aš ķslenska rķkiš į grķšarlega hagsmuni ķ Icesave mįlinu undir žvķ komna aš gengi krónunnar styrkist, eša ķ žaš minnsta falli ekki hratt og djśpt.  Ef gengi krónunnar fellur geta greišslur vegna Icesave samnings hękkaš skyndilega um tugi milljarša króna. Undanfarin tvö įr hefur krónunni veriš haldiš ķ öndunarvél meš gjaldeyrishöftum.

Žaš vita allir aš gengi Sešlabankans er mun hęrra en raunverulegt gengi krónunnar į erlendum markaši.  Žaš er žvķ jafn augljóst aš žegar gjaldeyrishöft verša afnumin žį mun krónan óumflżjanlega og örugglega falla töluvert.  Hversu hratt og hversu djśpt er erfitt aš segja.  Žetta er augljósa įstęšan fyrir žvķ aš gjaldeyrishöft hafa ekki veriš afnumin. Punkturinn hér er sį aš ef kominn er į Icesave samningur sem gerir rįš fyrir greišslum į tugum eša hundrušum milljarša ķ erlendum gjaldeyri žį verša gjaldeyrishöft nęr örugglega enn naušsynlegri en fyrr, til aš tryggja aš sś “skuld” hękki ekki um tugmilljarša ķ krónum į einni nóttu vegna annars óumflżjanlegs gengisfalls krónunnar.

Žaš vęri skynsamlegt aš įętla aš Vilhjįlmur Egilsson, Samtök atvinnulķfsins og ašrir hagsmunaašilar sem nś er pressaš į aš gerast lobbķistar Icesave samkomulags gagnvart žingi og žjóš, hafi kynnt sér žetta allt ķ žaula.  Eitt af žvķ sem skynsamlegt vęri aš įętla aš žeir hafi kynnt sér, rętt, aflaš sér upplżsinga um og komist aš nišurstöšu um eru žęr 40 spurningar sem InDefence hópurinn sendi frį sér fyrir viku sķšan. Ekki vegna žess aš žęr komu frį InDefence hópnum, heldur vegna žess aš margar žeirra eru grundvallarspurningar sem er brįšnaušsynlegt aš fį svör viš įšur en gengiš er frį nżjum Icesave samningum og allir sem ręša eša taka įkvaršanir um Icesave mįliš verša aš fį svör viš įšur en žeir geta tekiš upplżsta afstöšu til nżrra samninga.

Žvķ mišur viršist skynsemin ekki hafa rįšiš för hjį Vilhjįlmi og SA frekar en fyrri daginn ķ Icesave mįlinu. Žaš vęri óskandi aš žeir sem taka įkvaršanir ķ žessu mįli, sem og žeir sem taka aš sér aš reyna aš pressa į įkvešna nišurstöšu ķ žvķ, geršu sér far um aš skoša til hlķtar rök, upplżsingar og stašreyndir um mįliš ķ staš žess aš treysta blindandi į opinberar yfirlżsingar og misvitrar upphrópanir um mįliš ķ fjölmišlum.

Ef žaš hefši rįšiš feršinni frį upphafi vęri stašan ķ žessu mįli hugsanlega heldur skįrri en hśn er ķ dag.


Sex afsakanir fyrir žvķ aš kjósa ekki – og af hverju žęr virka ekki.

Ég leyni žvķ ekki aš ég er undrandi og vonsvikinn meš mķna įgętu žjóš. Ég įtti von į žvķ aš fólk sem hefur talaš ķ tvö įr um

  • - meiri įhrif fólksins ķ landinu,
  • - meiri žįtttöku ķ įkvaršanatökum um framtķšina,
  • - minni įhrif stjórnmįlaflokkanna,
  • - aš landiš eigi aš vera eitt kjördęmi eša aš atkvęšavęgi eigi aš vera jafnt į annan hįtt,
  • - aš viš eigum aš fį meiri rétt til aš kjósa einstaklinga en ekki flokka – persónukjör

myndi žegar allt žetta er ķ boši ķ einni atkvęšagreišslu męta į kjörstaš og nżta tękifęriš, nżta atkvęšisréttinn.

En nei.  Stašreyndin viršist žvķ mišur vera sś aš žegar tękifęriš gefst žį sitja 60% žjóšarinnar heima og lįta sér fįtt um finnast. Žaš gerir mig sorgmęddari en orš fį lżst.

Ekki vegna žess aš ég vildi aš žetta fólk kysi mig. Nei. Vegna žess aš nś munu śrtölumenn framtķšarinnar geta sagt: “Žjóšaratkvęši? Žjóšarfrumkvęši? Lżšręši yfir höfuš? Žaš er ekki til neins, sjįiš bara stjórnlagažingskosningarnar.”

Ég get į engan hįtt skiliš žaš hvers vegna fólk nżtir ekki atkvęšisréttinn, helgustu réttindi žegns ķ lżšręšissamfélagi. Ég bara skil žaš ekki.

Og skżringarnar sem ég heyri eru allar jafn ótrślega fįrįnlegar og/eša órökréttar. Hér eru žęr helstu:

1. Ég er aš mótmęla žessu rugli, žaš į aš eyša peningunum ķ mikilvęgari hluti.

Męttu žį į kjörstaš og skilašu aušu.  Žaš er lķka gild afstaša. Og aušur sešill er augljósari mótmęli en aš sitja heima og vera flokkašur meš letingjunum sem nenntu ekki eša var alveg sama.

2.  Žaš eru of margir ķ framboši, ég hef ekki tķma/hef ekki žekkingu/get ekki vališ 25 af 522.

Žś žurftir ekki aš kjósa 25. Žaš var jafn gilt atkvęši aš kjósa einn. Allir hefšu aušveldlega getaš fundiš einn af žessum 522 sem žeim leist vel į.

3. Žetta nżja kosningakerfi er svo flókiš. Ég skil žaš ekki.

Žetta er einföld forgangsröšun. Sį sem žś vilt helst kjósa fer ķ efstu lķnuna, sį sem žér finnst nęstbestur fer ķ lķnu tvö og svo framvegis. Ķ alvöru, hvaš er flókiš viš žetta?

4. Žetta er of mikiš vesen, of margar tölur, žetta mun taka of mikinn tķma, žaš verša endalausar bišrašir, ég nenni ekki aš eyša öllum deginum ķ žetta.

Aftur, kjóstu žį bara einn=bara ein tala aš muna. Notašu ęfingasešilinn og afritašu tölurnar yfir į kjörsešilinn ķ kjörklefanum=tekur 5 mķnśtur ķ mesta lagi. Žaš voru 10 kjörklefar ķ hverri kjördeild = ekki lengri bišröš en ķ öšrum kosningum. Žś ert letingi og žetta eru afsakanir letingjans.

5.  Ég er į móti žvķ aš breyta stjórnarskrįnni, hśn er fķn eins og hśn er. Hruniš var ekki stjórnarskrįnni aš kenna.

Žį hefšir žś įtt aš kjósa žį frambjóšendur sem böršust fyrir nįkvęmlega žessu, aš breyta engu eša litlu. Žeir voru fleiri en 25. Žannig hefšir žś getaš séš til žess aš žķn sjónarmiš ęttu mįlsvara į stjórnlagažinginu. Meš žvķ aš sitja heima hefur žś séš til žess aš žķn sjónarmiš eiga minni möguleika.

6. Žetta skiptir engu mįli. Helvķtis Fjórflokkurinn į Alžingi mun ekkert fara eftir žvķ sem stjórnlagažingiš segir. Helvķtis stjórnmįlamenn grumblegrumble…

Ef einhver hefur séš til žess aš žetta geti gerst žį ert žaš žś, sem sast heima og tókst ekki žįtt. Žvķ aš sterkasta afsökun Alžingis til aš breyta tillögum stjórnlagažings eša fara ekki eftir žeim er einmitt aš žaš hafi lélegt umboš žjóšarinnar, ž.e. aš kosningažįtttakan hafi veriš svo lįg aš stjórnlagažingmenn séu ekki raunverulegir fulltrśar žjóšarinnar. Žetta er žaš sem kallaš er “self-fulfilling prophecy”.  Mundu žvķ, aš ef žetta gerist žį žżšir ekki aš vęla žvķ žaš er į žķna eigin įbyrgš!


Félagsmįlarįšuneytiš fjarlęgt strax af listanum.

Félagsmįlarįšuneytiš sendi InDefence póst į press@indefence.is og baš um aš kennitala rįšuneytisins vęri tekin af listanum.  Žaš var gert um hęl.

Ég hvet fólk til aš nota möguleikann "athuga skrįningu" į indefence.is ef žaš heldur aš  žaš hafi veriš skrįš aš žvķ forspuršu. Ef svo er, žį er best aš senda póst til okkar strax og viš munum aš sjįlfsögšu afskrį viškomandi eins fljótt og aušiš er.

Nś hafa okkur borist alls um 30 afskrįningarbeišnir.  Žaš hlżtur aš teljast lķtiš hlutfall af rśmlega 60 žśsund undirskriftum. Žaš er žvķ mjög sérstakt aš horfa upp į žaš nišurrif sem nś stendur sem hęst, žar sem haldiš er fram aš "fjöldi fólks" sé skrįš į listann įn sinnar vitundar.

 


mbl.is Rįšuneyti skrįš į lista InDefence
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaš meš Sviss? Rangt hjį Įrna Žór.

Enn og aftur er žaš dregiš upp sem einhver Stóri Sannleikur aš "almennt sé višurkennt" hjį "flestum žjóšum" aš įkvešin mįl megi ekki setja ķ žjóšaratkvęšagreišslu.  Nś segir Įrni Žór Siguršsson žetta:

  „Auk žess er žaš yfirleitt svo hjį žeim žjóšum sem hafa slķkan ramma [um žjóšaratkvęšagreišslur] aš mįl af żmsum geršum eru undanskilin žjóšaratkvęšagreišslum, s.s. fjįrlög, skattamįl, žjóšréttarlegar skuldbindingar og slķkir hlutir. Žetta mįl er žeirrar geršar. Ég sé ekki aš žetta sé bęrt til aš setja ķ žann farveg,“ segir Įrni

Nś er žaš svo aš Įrni er fulltrśi flokks sem hefur žaš skżrt į stefnuskrį sinni aš vęntanlegur ašildarsamningur Ķslands viš Evrópusambandišskuli skilyršislaust borinn undir žjóšina til samžykktar eša synjunar ķ žjóšaratkvęšagreišslu.

 Ķ ljósi žessa vil ég benda Įrna Žór Siguršssyni, Steingrķmi J. Sigfśssyni, Björgvin Siguršssyni og öšrum sem višhafa sömu rök, į eftirtaldar, einfaldar stašreyndir:

1. Danmörk eina Noršurlandarķkiš sem hefur slķk takmarkandi įkvęši ķ stjórnarskrį sinni.

2. Af stjórnarskrįm helstu nįgrannarķkja okkar eru ašeins Danmörk og Ķtalķa sem undanskilja įkvešin mįlefni žjóšaratkvęši į žennan hįtt. Žar eru sérstaklega tiltekin fjįrlög og alžjóšasamningar.

3. Mjög skżrt dęmi um hiš gagnstęša er Sviss, rķki meš mjög sterka hefš fyrir beinu lżšręši. Ķ Sviss getur almenningur (meš undirskriftasöfnun) krafist žjóšaratkvęšagreišslu um hvaša mįl sem er. eina skilyršiš er aš 50.000 undirskriftir safnist į innan viš 100 dögum. Engin mįlefni eru žar undanskilin, hvorki alžjóšasamningar né fjįrlög. Žessu gleyma Įrni Žór og félagar alltaf į hentugan hįtt žegar žeir draga dönsku stjórnarskrįna fram sem dęmi.

4. Žvķ mį bęta viš aš 50.000 manns eru 0,6% af svissnesku žjóšinni,sem telur um 8 milljónir manna. Ķ dag hafa 33.000 undirskriftir į www.indefence.is veriš sannreyndar meš samkeyrslu viš žjóšskrį.  Žaš eru 10,4% af ķslensku žjóšinni (m.v. desembertölur Hagstofunnar).  Žaš er sautjįnfaldur fjöldi žeirra sem til žyrfti ef notast vęri viš sama hlutfall og ķ Sviss.   


5. Icesave samningarnir eru ekki alžjóšasamningar. Stór hluti af vandanum viš samningana kemur til vegna žess aš žeir eru lįnasamningar geršir į grundvelli einkaréttar, sem ķslenska rķkiš į ašeins ašild aš sem įbyrgšarašili. 

6.  Žjóšaratkvęšagreišsla um mįliš eins og žaš liggur nś fyrir Alžingi myndi žvķ ekki snśast um rétt rķkisins til aš skuldbinda rķkissjóš skv. alžjóšasamingi.  Auk žess hefur Alžingi žegar samžykkt aš veita rķkisįbyrgš aš uppfylltum įkvešnum fyrirvörum. Bretar og Hollendingar eru žvķ meš vilyrši ķ höndunum fyrir fullgildum samningi. Žjóšaratkvęšagreišsla um mįliš eins og žaš er nś myndi žvķ ašeins snśast um žaš hvort breytingalögin, (ž.e. nżju śtžynntu fyrirvararnir), ęttu aš gilda eša hvort lögin sem nś eru ķ gildi, (gömlu fyrirvararnir frį žvķ ķ įgśst) ęttu aš gilda įfram.  

 

Og hér er svo aš sķšustu įleitin spurning sem ég skora į Įrna Žór og félaga aš svara opinberlega:

7. Ef žaš er rétt sem sumir halda fram (meš sérvöldum dęmi um dönsku stjórnarskrįna sér til stušnings), aš žaš sé almennt ekki įlitiš gott aš alžjóšasamningar og mįl sem lśta aš fjįrskuldbindingum rķkisins séu lögš ķ žjóšaratkvęši, hvers vegna eru žį allir stjórnmįlaflokkar į Ķslandi, og flest nįgrannarķki (t.d. Danmörk) sammįla um aš ašildarsamning viš ESB skuli ótvķrętt leggja undir žjóšaratkvęši til samžykktar eša synjunar?

Ašildarsamningur Ķslands aš ESB hlżtur aš vera mikilvęgasti alžjóšasamningur Ķslandssögunnar, auk žess sem ašild aš ESB myndi krefjast mikilla fjįrskuldbindinga af hendi Ķslands, sem og įkvešiš afsal fullveldisréttinda ķ hendur yfiržjóšlegu valdi og mögulega einhvers konar afsal yfirrįša (eša sameiginleg yfirrįš aš einhverju marki) yfir aušlindum landsins, t.d. fiskimišum.

Įrni Žór,hvernig eru žetta samrżmanleg sjónarmiš:

a) annars vegar aš žjóšinni skuli skilyršislaust rįša örlögum ašildarsamnings aš ESB ķ žjóšaratkvęšagreišslu,

og

b) hins vegar aš žjóšin geti ekki fengiš aš segja įlit sitt į einfaldri rķkisįbyrgš į einföldum lįnasamningi rķkissjóšs vegna žess aš "žaš sé almennt višurkennt aš millirķkjasamninga og mįlefni varšandi fjįrskuldbindingar rķkisins séu undanskilin, eša henti ekki, žjóšaratkvęši" ?

 Rśmlega 30.000 Ķslendingar sem hafa ritaš nafn sitt į indefence.is eiga kröfu į skżru og greinargóšu svari frį Įrna Žór Siguršssyni, Steingrķmi J. Sigfśssyni, Björgvin Siguršssyni og öllum öšrum sem hafa į sķšustu vikum fullyrt aš žjóšin geti ekki fengiš aš greiša atkvęši um nż Icesave lög, og hafa ašeins nefnt dönsku stjórnarskrįna sem sitt eina haldreipi žvķ til stušnings. Slķk rökfęrsla er ašeins til žess fallin aš kasta ryki ķ augu fólks. 

 


mbl.is Fyrst žyrfti löggjöf um žjóšaratkvęši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įskorun til forseta Ķslands. Žjóšaratkvęšagreišsla um nż Icesave-lög. - www.indefence.is

* InDefence hópurinn efnir til undirskriftasöfnunar: Forseti Ķslands synji breytingalögum um Icesave stašfestingar verši žau samžykkt į Alžingi.
* Kjarni mįlsins er sś sanngjarna krafa aš hin žunga efnahagslega byrši, sem rķkisįbyrgš leggur į ķslenskan almenning og framtķšarkynslóšir žessa lands, verši borin undir ķslensku žjóšina ķ žjóšaratkvęšagreišslu.
* Stašfesting forsetans į lögum um rķkisįbyrgš vegna Icesave sķšastlišiš sumar var meš sérstakri įritašri tilvķsun til fyrirvara Alžingis.
* Fyrirvarar Alžingis eru fyrir borš bornir ķ nżju Icesave-lagafrumvarpi.


Alžingi Ķslendinga hefur nś til mešferšar frumvarp til breytinga į lögum nr. 96/2009 um rķkisįbyrgš į Icesave samningum. Verši frumvarpiš samžykkt, sem enn veršur aš vona aš ekki komi til, er ljóst aš efnahagslegu sjįlfstęši žjóšarinnar er stefnt ķ hęttu vegna krafna sem fullar forsendur eru til aš žjóšin hafni. Framtķšarkynslóšir Ķslands yršu skuldsettar og lķfskjör žeirra skert um langa framtķš.
Viš stašfestingu laga nr. 96/2009 ķtrekaši forseti Ķslands mikilvęgi fyrirvara Alžingis meš sérstakri įritašri tilvķsun til žeirra, sbr. yfirlżsingu hans dags. 2. september 2009.

Žeir fyrirvarar viš rķkisįbyrgš sem samžykktir voru ķ įgśst voru sameiginleg nišurstaša fjögurra žingflokka į Alžingi en meš žeim setti Alžingi upp efnahagslegt skjól fyrir žjóšina. Fyrirvararnir taka miš af sanngjörnum rétti og hagsmunum Ķslendinga og alžjóšlegri samįbyrgš, eins og segir ķ yfirlżsingu forseta Ķslands.

Ķ nżja Icesave-frumvarpinu eru žeir fyrirvarar Alžingis sem mestu skipta til aš takmarka rķkisįbyrgšina og verja hagsmuni žjóšarinnar vegna Icesave-samninganna hins vegar nįnast aš engu geršir. Meš samžykki žessa frumvarps verša skuldbindingar ķslenska rķkisins į nż ófyrirsjįanlegar bęši hvaš varšar fjįrhęšir og tķmalengd.

InDefence hópurinn efndi til undirskriftasöfnunar ķ október 2008 vegna beitingar hryšjuverkalaga gegn Ķslendingum. Tugir žśsunda tóku žįtt ķ žeirri söfnun, sem vakti heimsathygli. Meš žį reynslu ķ huga hefur hópurinn įkvešiš aš efna til undirskriftasöfnunar nś mešal Ķslendinga žar sem skoraš er į forseta Ķslands aš synja breytingalögum vegna Icesave-samninga stašfestingar. Ķ kjölfariš verši sś efnahagslega byrši sem rķkisįbyrgšin leggur į ķslenskan almenning og framtķšarkynslóšir žessa lands borin undir ķslensku žjóšina ķ žjóšaratkvęšagreišslu.

Įskorunin hljóšar svo:

Ég skora į forseta Ķslands, herra Ólaf Ragnar Grķmsson, aš synja nżjum Icesave-lögum stašfestingar. Ég tel aš žaš sé sanngjörn krafa aš sś efnahagslega byrši, sem rķkisįbyrgšin leggur į ķslenskan almenning og framtķšarkynslóšir žessa lands, verši borin undir ķslensku žjóšina ķ žjóšaratkvęšagreišslu.

Hęgt er aš skrifa undir įskorunina į vefnum:

www.indefence.is

mbl.is Forseti synji Icesave
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įrituš tilvķsun forseta til fyrirvara Alžingis og nż Icesave lög.

Eftirfarandi grein eftir undirritašan og Eirķk Svavarsson lögmann birtist ķ Morgunblašinu ķ dag.

---

 Įrituš tilvķsun forseta til fyrirvara Alžingis og nż Icesave lög.

Ķ september stašfesti forseti Ķslands, hr. Ólafur Ragnar Grķmsson, lög nr. 96/2009 um rķkisįbyrgš vena Icesave. Alžingi hafši žį samžykkt rķkisįbyrgš meš sérstökum fyrirvörum sem voru afleišing žverpólitķsks samstarfs žingmanna śr öllum flokkum. Einnig komu aš gerš fyrirvaranna fjöldi sérfręšinga og įhugafólks śr röšum almennings.

Meš hlišsjón af žessu kaus forseti Ķslands aš stašfesta lögin meš sérstakri įritašri tilvķsun til fyrirvara Alžingis. Um leiš og hann stašfesti lögin, žann 2. september 2009,  gaf hann śt yfirlżsingu sem sjį mį į heimasķšu forsetaembęttisins. Ķ tilvķsun forseta sagši mešal annars aš fyrirvararnir sem Alžingi samžykkti tękju aš hans mati miš af: „sanngjörnum rétti žjóšarinnar, hagsmunum Ķslendinga į komandi įrum og alžjóšlegri samįbyrgš."

Meš sérstakri įritašri tilvķsun til fyrirvara Alžingis hefur forseti ķtrekaš aš hann telji fyrirvarana svo mikilvęgan hluta laganna aš stašfesting hans hafi krafist sérstakrar tilvķsunar til žeirra. Af žessari sérstöku įherslu forseta mį žvķ įlykta aš įn fyrirvaranna hefši hann synjaš lögunum stašfestingar. Aš öšrum kosti hefši sérstakrar tilvķsunar til žeirra tępast veriš žörf. Žar fyrir utan er sérstök įrituš tilvķsun forseta Ķslands viš stašfestingu laga aš öllum lķkindum fordęmalaus ķ lżšveldissögunni.

Nż Icesave lög fella nišur marga fyrirvara Alžingis.

Alžingi Ķslendinga hefur nś til mešferšar frumvarp sem felur ķ sér grundvallar breytingar į  lögum nr. 96/2009 um rķkisįbyrgš vegna Icesave. Margir fyrirvarar Alžingis sem forseti vķsaši til ķ sérstakri įritun sinni eru felldir nišur aš hluta eša ķ heild. Sem dęmi um mikilvęg įkvęši ķ žessu sambandi sem nś eru ķ gildi ķ fyrirvörum Alžingis mį nefna fyrirvara um lok rķkisįbyrgšar įriš 2024 og fyrirvara um aš allar greišslur skuli hįšar įkvešnu hįmarki mišaš viš hagvöxt. Ķ nżju frumvarpi er falliš frį žessum fyrirvörum og  gert rįš fyrir žvķ aš rķkisįbyrgš hafi engan endi, heldur framlengist um fimm įr ķ senn žar til skuldin er aš fullu greidd. Jafnframt er gert rįš fyrir aš vextir skuli įvallt greiddir utan greišsluhįmarks, óhįš ķslenskum hagvexti. 

Af žessu er ljóst aš sérstök įrituš tilvķsun forseta Ķslands til fyrirvara Alžingis hlżtur aš hafa gildi ef žetta nżja Icesave frumvarp veršur samžykkt į Alžingi og veršur lagt fyrir forseta til stašfestingar.  Forseti Ķslands setti sér, meš įritašri tilvķsun ķ september s.l., įkvešin og skżr višmiš um aš lög um rķkisįbyrgš vegna Icesave skuli til aš hljóta stašfestingu taka miš af „sanngjörnum rétti žjóšarinnar, hagmunum Ķslendinga į komandi įrum og alžjóšlegri samįbyrgš." Žessi skilyrši taldi hann einungis vera uppfyllt meš fyrirvörum Alžingis ķ nśgildandi lögum. 

Getur forseti Ķslands stašfest nż lög um Icesave mišaš viš eigin skilyrši?

Af ofansögšu mį žrennt ljóst vera:

1.      Forseti Ķslands taldi fyrirvara Alžingis forsendu stašfestingar laga um rķkisįbyrgš vegna Icesave. Ekki er hęgt aš tślka sérstaka įritaša tilvķsun hans til fyrirvara Alžingis į annan hįtt.

2.      Nż lög um Icesave munu fella śr gildi marga af mikilvęgustu fyrirvörum Alžingis, sem forseti lagši svo sérstaka įherslu į viš stašfestingu laganna.

3.      Forseti hefur meš opinberri yfirlżsingu sett sér og embętti sķnu skżr višmiš um žaš hvaša skilyrši lög um rķkisįbyrgš vegna Icesave skulu uppfylla til aš hljóta stašfestingu forseta.

Ķ ljósi žessa hlżtur žaš aš vera sanngjarnt aš spyrja hvort forseti Ķslands verši samkvęmur eigin yfirlżsingu, ef nż lög um rķkisįbyrgš vegna Icesave berast honum til stašfestingar? Ef forseti leggur ķ raun og sannleika įherslu į aš slķk lög taki miš af hagsmunum Ķslendinga į komandi įrum, sem hann taldi fyrirvara Alžingis tryggja ķ september, į hann tępast annarra kosta völ nś en aš synja lögunum stašfestingar og leggja žau ķ dóm ķslensku žjóšarinnar ķ žjóšaratkvęšagreišslu. Slķk stašfesta ķ mįli sem varšar sanngjarnan rétt žjóšarinnar, žar sem óumdeilanlega er veriš aš leggja miklar efnahagslegar byršar į nśverandi og komandi kynslóšir Ķslendinga, hlyti aš teljast forseta Ķslands til sóma. 

 


mbl.is 79 žśsund borga Icesave
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Icesave frišžęgingin

Žegar Alžingi samžykkti rķkisįbyrgš į Icesave lįnasamningunum voru settir skżrir fyrirvarar viš rķkisįbyrgšina.  Žessir fyrirvarar voru įrangur žrotlausrar samvinnu fólks ķ öllum flokkum. Śt af fyrir sig óvenjuleg upprisa ķslenskra žingmanna śr pólitķsku skotgröfunum og mjög jįkvęš žróun žingstarfa.

Žessir fyrirvarar geršu vonda Iceseve samninga ögn bęrilegri frir ķslenska skattborgara, jöfnušu tafliš örlķtiš mišaš viš žann herfilega samningstexta sem samninganefnd Ķslands skrifaši undir žann 5. jśnķ, og rķkisstjórnin samžykkti fyrir sitt leyti óséšan. 

Mikilvęgt er aš halda žvķ til haga aš samningstextinn sjįlfur hefur ekkert breyst viš lög um rķkisįbyrgš.  Enn eru žar inni óvenju vķštękar gjaldfellingarheimildir svo dęmi sé nefnt, sem geta valdiš Ķslandi miklum vanda ef illa gengur aš afla gjaldeyris til afborgana į nęstu įrum, jafnvel į öšrum lįnum rķkisins, ótengdum Icesave.  Samningurinn er žvķ ekkert betri eftir lagasetninguna, ašeins örlķtiš minna hörmulegur.

Eitt mikilvęgasta atrišiš ķ lögunum kemur fram ķ fyrstu grein žeirra.  Žar segir: "Žaš er skilyrši fyrir veitingu rķkisįbyrgšarinnar aš breskum og hollenskum stjórnvöldum verši kynntir žeir fyrirvarar sem eru settir viš įbyrgšina samkvęmt lögum žessum og aš žau fallist į žį. Enn fremur aš lįnveitendur samkvęmt žeim lįnasamningum sem greinir ķ 1. mgr. višurkenni aš skuldbindingar Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta séu hįšar sömu fyrirvörum og rķkisįbyrgš samkvęmt lögum žessum."

Žetta įkvęši gefur til kynna skżran vilja Alžingis: Aš rķkisįbyrgš skuli žvķ ašeins veitt ef žessum fyrirvörum er fullnęgt.  Žetta gęti ekki veriš skżrara.  Alžingi tók langan tķma ķ aš vinna faglega og žverpólitķskt aš žessum fyrirvörum og žetta er nišurstašan.

Rķkisstjórn Ķslands kaus hins vegar aš virša ekki žessa nišurstöšu Alžingis.  Strax ķ byrjun september fékk rķkisstjórnin vitneskju um aš Bretar og Hollendingar geršu athugasemdir viš fyrirvara Alžingis, höfnušu žeim ķ raun.  Svar ķslenskra stjórnvalda žį žegar hefši įtt aš vera einfalt:  Gott og vel, žį er engin rķkisįbyrgš.  

Slķkt svar, slķk einurš og skżr afstaša meš afgreišslu Alžingis og meš augljósum hagsmunum Ķslands ķ mįlinu hefši ekki einungis haft fullan stušning Alžingis, heldur einnig stušning meirihluta ķslensku žjóšarinnar, sem hefur sżnt žaš ķ skošanakönnunum hversu mikla andśš hśn hefur į kśgunartilburšum Breta og Hollendinga til aš lįta Ķslenskan almenning bera žessa skuld aš fullu.

Žaš er ekkert leyndarmįl lengur aš Bretar og Hollendingar nota Alžjóša gjaldeyrissjóšinn til aš knżja Ķslendinga til aš samžykkja Icesave og žannig ķ raun til aš kśga fé śt śr ķslensku žjóšinni.  Steingrķmur J. Sigfśsson stašfesti žetta viš fulltrśa InDefence ķ sķmtali strax 7. jśnķ og nś fyrir skömmu lżsti Össur Skarphéšinsson yfir vanžóknun į žessu athęfi į Allsherjaržingi Sameinušu žjóšanna.  Gordon Brown hefur heldur ekki fariš ķ felur meš žetta athęfi, en hann lżsti žvķ yfir į breska žinginu į mešan į samningum stóš aš Bretar vęru aš "vinna aš žvķ ķ samvinnu viš AGS aš sjį til žess aš Ķslendingar greiddu skuldir sķnar" vegna Icesave.  Žaš ętti žvķ ekki aš dyljast neinum aš AGS er notaš sem kśgunartęki og ekkert annaš.  Ef Ķsland greišir ekki Icesave žį skuli engin endurskošun į efnahagsįętluninni fara fram og žar meš engin lįn berast til Ķslands og svo framvegis.  

Ķslensk stjórnvöld hefšu įtt aš hrópa žessa skömm Breta og Hollendinga af hśsžökum ķ öllum stęrstu fjölmišlum heims allt frį upphafi og žannig gera alžjóšasamfélaginu žetta ljóst.  Žaš hefši ekki komiš vel śt fyrir AGS og hefši styrkt okkar samningsstöšu. Žaš var ekki gert. Ķsland hefši įtt aš standa upp frį samningsboršinu og gera Bretum og Hollendingum žaš ljóst aš žaš yrši ekki einn einasti fundur um mįliš fyrr en žessari hegšun lyki.  Žaš var ekki gert. Ķ stašinn var žagaš og kśgunin lįtin višgangast.  Og žess vegna višgengst kśgunin enn ķ dag.

Ķ staš žess aš standa meš fyrirvörum Alžingis kaus rķkisstjórnin ķ byrjun september aš ljśga aš žjóšinni ķ hartnęr tvęr vikur aš engin svör hefšu borist.  Į mešan var hafist handa viš aš semja um breytingar į fyrirvörum Alžingis, enn į nż undir kśguninni um frestun endurskošunar AGS.

Jóhanna Siguršardóttir oršaši žaš svo į opnum fundi Samfylkingarinnar žann 30. september sl. aš žaš vęri veriš aš reyna aš nį nišurstöšu um nokkur atriši fyrirvaranna sem bįšir ašilar gętu sętt sig viš, og ef žaš nęšist myndu Ķslendingar "bišja" Breta og Hollendinga aflétta žrżstingi sķnum į AGS svo endurskošunin gęti fariš fram strax og samningum lyki.  

Žetta er ekkert annaš en óskiljanleg žręlslund. Žaš er engin tilviljun aš Neville Chamberlain hefur oršiš aš athlęgi ķ sögunni fyrir aš lįta eftir landakröfum Adolf Hitlers ķ München 1938, ķ žeim tilgangi aš bišja hann um aš hętta aš gera meiri landakröfur ķ Evrópu.  Allir vita hvert gildi skjals Chamberlains um "friš į vorum tķmum" var. Frišžęging ķslensku rķkisstjórnarinnar į kröfum Breta og Hollendinga um afslętti į fyrirvörum Alžingis er af nįkvęmlega sama meiši og frišžęging Chamberlains. 

Rķkisstjórnin er aš uppfylla kröfur kśgarans til aš bišja hann um aš hętta aš kśga sig.  Ķ slķkri stöšu gerist alltaf žaš sama: Kśgarinn nęr markmišum sķnum, kśgunin virkar.

Ég skora į rķkisstjórn Ķslands aš lįta slķkt ekki yfir žjóš sķna ganga.  Ég skora į rķkisstjórn Ķslands aš segja viš Breta og Hollendinga: Hingaš og ekki lengra, nś er nóg komiš! 

Rķkisstjórnin er ekki ķ slęmri samningsstöšu.  Žann 23. október nk. veršur innlįnatrggingasjóšur gjaldžrota ef ekki hefur samist um rķkisįbyrgš.  Žaš er ekki Bretum og Hollendingum ķ hag og žeir munu aldrei velja žį leiš sjįlfviljugir.  Žvķ er nś rétti tķminn fyrir Ķslendinga aš snśa taflinu viš. Skilaboš rķkisstjórnar Ķslands, Alžingis og ķslensku žjóšarinnar til Breta og Hollendinga ęttu žvķ aš vera einföld og skżr:

Fyrst AGS endurskošun strax. Svo getum viš rętt saman um Icesave. Ekki fyrr. Ķslenska žjóšin lętur ekki kśga sig lengur!

 

 

 

 

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband