Nżtt įr - nż įskorun

Fyrir jólin fékk ég spennandi atvinnutilboš sem ég bara gat ekki hafnaš. Žaš sneri tilveru minni eins og ég hafši planaš hana nęsta įriš algerlega į haus og žżšir aš ég segi skiliš viš kennsluna, hętti störfum ķ Kennarasambandinu, hętti aš taka daglegan žįtt ķ starfi InDefence hópsins og fęri mig yfir ķ pólitķkina.

Ég er bśinn aš eiga rśm tķu góš įr ķ Seljaskóla, bśinn aš fį aš vinna žar meš hreint frįbęru fólki ķ skemmtilegu og jįkvęšu umhverfi og ég į eftir aš sakna skólans, vinnufélaganna og krakkanna alveg skelfilega. Fyrir félagsmįlakarl eins og mig sem žrķfst best ķ mannfjölda og ati er žaš svolķtiš skringileg tilhugsun aš sitja hugsanlega einn inni į skrifstofu stóran hluta dagsins, meš tölvuna sem félagsskap. Ég hef sömuleišis įtt frįbęrt samstarf viš žaš góša fólk sem vinnur aš hagsmunamįlum kennara hjį FG og KĶ, sem nś veršur endir į žar sem ég hętti aš kenna.

Sömuleišis veršur skrżtiš aš skilja viš InDefence starfiš, sem er bśiš aš stjórna lķfi mķnu mikiš undanfarin tvö įr. Žaš er bśiš aš vera algerlega frįbęrt aš upplifa žį vinnu, meš žessum ótrślega ólķku einstaklingum, ķ hóp žar sem mismunandi stjórnmįlaskošanir vķkja fyrir sameiginlegu markmiši. Ég hefši ekki trśaš žvķ fyrirfam aš svona vinna gęti virkaš į žann hįtt sem hśn gerir.

Ég er bśinn aš vera ótrślega heppinn meš öll žessi störf, gengiš vel og nįš įgętum įrangri ķ žessu öllu saman. Ég er žakklįtur fyrir žaš og vil nota žetta tękifęri til aš žakka öllu žessu góša fólki fyrir samstarfiš į lišinum įrum. Takk öll, fyrir aš hjįlpa mér aš gera mitt besta.


Skammarlega lélegt hjį ASĶ

Umsögn ASĶ um frumvarp vegna nżju Icesave samninganna er eitt arfaslakasta skjal sem ég hef nokkurntķma lesiš.

Byrjum į aš rifja upp aš ASĶ forystan hefur frį žvķ Svavarssamningurinn var undirritašur haldiš žvķ fram aš Icesave deiluna verši aš leysa sem allra fyrst, Alžingi bara verši aš afgreiša mįliš hratt, stašfesta hvaša samning sem liggur fyrir.

Žetta geršist žegar Icesave 1 var lagšur fyrir ķ jśnķ 2009. Engu mįli virtist skipta ASĶ hversu slęmur žessi samningur var.  Einhliša skuldabréf ķslenskra skattborgara, minnst 300 milljarša vaxtagreišslur, fullveldisafsal og allar eigur ķslenska rķkisins ašfararhęfar. Forysta ASĶ setti flżti og afgreišslu mįlsins fram fyrir augljósa hagsmuni Ķslenskra skattgreišenda.

Žetta geršist lķka žegar Icesave 2 višaukasamningarnir voru lagšir fram ķ október 2010.  Žį hvöttu Gylfi Arnbjörnsson og fleiri forseta Ķslands til aš skrifa strax undir Icesave lögin, sem tęp 25% kjörgengra Ķslendinga skoraši į forseta aš gera ekki. "Ég tel aš viš munum skašast įšur en tekst aš umturna alžjóšlegu fjįrmįlakerfi," sagši Gylfi žį, og aš "klįra žurfi mįliš, žaš sé komiš ķ gegnum Alžingi og ótękt aš opna žaš į nż." Aftur öll įhersla į flżti og afgreišslu įn tillits til innihalds samningsins.

Sķšan Icesave 3 samningurinn frį desember 2010 kom fram hafa nįnast allir sem tjįš sig hafa um mįliš bent į hversu miklu betri žeir lķta śt fjįrhagslega fyrir ķslenska skattgreišendur. Ķ frumvarpinu sjįlfu er reiknaš śt aš munirinn į Icesave 2 og Icesave 3 sé 71% kostnašarminnkun. Steingrķmur og Jóhanna hafa bęši talaš um žaš aš įrangur hafi nįšst.  Jafnvel menn eins og Vilhjįlmur Egilsson hafa dregiš ķ land og jįtaš aš mikill įrangur hafi nįšst ķ žrišju samningalotunni mišaš viš fyrri samninga. En ASĶ og Gylfi eru enn viš sama heygaršshorniš og kunna ekki aš skammast sķn.

Fjįrlaganefnd baš ASĶ aš skila inn umsögn um frumvarp vegna Icesave 3 samningana. Sś umsögn er ķ stuttu mįli óskaplega rżrt plagg, bęši aš efni og innihaldi.  Ein og hįlf blašsķša, og er žį bréfsefnishaus og undirritun talin meš. Jafnvel TIF, sem ķ raun skilar bara inn skjali til aš segja aš žau hafi veriš meš ķ samningageršinni og hafi žvķ ekkert meira um mįliš aš segja, nęr aš segja žaš į tveimur og hįlfri sķšu. Greinilega metnašarfull vinna hjį ASĶ.

Ķ žessari umsögn gerir Gylfi Arnbjörnsson, sem undirritar hana, ansi margt til aš verja og breiša yfir fyrri afglöp sķn og Alžżšusambandsins ķ mįlinu. Gylfi gerir sér hins vegar ekki grein fyrir žvķ aš žessi yfirbreišsla er götótt og gagnsę. Hvergi ķ umsögninni er nokkuš getiš um efnisatriši frumvarpsins sem ASĶ įtti aš veita umsögn um. Einni setningu er vikiš aš efnisatrišum samninganna, sem Gylfa og ASĶ er svo óskaplega umhugaš um aš verši ... jś žiš gįtuš rétt til ... stašfestir įn tafar.

Grķpum hér nišur ķ nokkur atriši umsagnarinnar:

1) Gylfi ręšir um muninn į fyrri og nśverandi samningum:

"Nżr samningur um lausn Icesave deilunnar viršist hagstęšari en fyrri samningar, žó erfitt sé aš meta žaš einhlżtt."

Žetta er ótrśleg setning, komandi frį formanni samtaka sem į sķnum snęrum hefur t.d. hagfręšing ķ fullri vinnu. Žaš er ekkert flókiš eša erfitt viš aš fjįrhagslegan mun į Icesave 1 og Icesave 2. Fyrir utan žaš aš forsendurnar eru śtskżršar nokkuš ķtarlega ķ greinargeršinni meš frumvarpinu sem ASĶ įtti aš veita umsögn um, tókst mörgum öšrum umsagnarašilum įgętlega upp ķ žvķ efni. Žar mį t.d. nefna IFS greininguGAM Management og InDefence.  Aš Gylfi Arnbjörnsson haldi žvķ fram aš erfitt sé aš meta muninn į samningunum segir einfaldlega žaš aš engin vinna fór ķ aš skoša žaš.  Mišaš viš žetta lķtur sannarlega śt fyrir aš Gylfi og félagar ķ ASĶ hafi hvorki lesiš frumvarpiš, greinargeršina né samningana sem žeim er svo annt um aš koma ķ gildi.

2) Gylfi reynir aš breiša yfir žann įžreifanlega įrangur aš vextir eru mun lęgri en ķ samningunum sem hann vildi lįta stašfesta 2009.

"Einnig skiptir mįli aš nįšst hafa lęgri vextir į lįnum Breta og Hollendinga, žó fyrri samningar hafi fališ ķ sér möguleika į endurupptöku žeirra įkvęša."

Žaš kom kyrfilega fram ķ löngum umręšum um Icesave 1 og Icesave 2 frį jśnķ til desember 2009 aš endurupptökuįkvęši žeirra samninga voru fullkomlega ónżt. Ķ besta falli voru žau įkvęši loforš um teboš. Engin skylda lį į Bretum og Hollendingum aš breyta neinu ķ skuldabréfinu eftir aš žaš var komiš ķ gildi, sama hvaša hörmungar dyndu yfir Ķsland. Aš halda žvķ fram aš "endurupptökuįkvęši" Icesave 1 og 2 hafi gefiš vonir um lękun vaxta sķšar er algerlega óraunhęft og hreinlega ekki ķ neinni tengingu viš raunveruleikann.

Žessi setning er žarna ķ žeim eina tilgangi aš breiša yfir žį stašreynd aš ASĶ baršist hart fyrir žvķ aš įbyrgš į einhliša skuldabréfi meš 5,55% vexti (2,35 prósentustigum hęrri en mešalvextir nśverandi samninga), vęri sett į ķslenska skattgreišendur įn athugasemda.

3) Gylfi greinir  mismunandi stefnur sem mįliš hefši getaš tekiš:

Hvort er hyggilegra aš fara fram meš įkvešinni sjįlfsgagnrżni gagnvart žeim atburšum sem hér uršu į fjįrmįlamarkaši (įn žess aš hvika frį grundvallar hagsmunum okkar) en gera jafnframt kröfu um įkvešin skilningi [sic.] alžjóšasamfélagsins į getu okkar til aš axla afleišingar af óįbyrgu hįtterni bankamanna (innlendra sem erlendra)

eša

setja fram żtrustu kröfur og taka į žeim af hörku įn žess aš setja okkur inn ķ žann vanda sem višsemjendur okkar eru ķ.

Ef ég lķt fram hjį žeirri stašreynd aš žessi ambögutexti fer ķ mķnar fķnustu kennarataugar, žį eru žarna žrjś atriši sem ég geri alvarlegar athugasemdir viš.

ķ fyrsta lagi, hvaš į Gylfi viš meš aš gefa ķ skyn aš sjįlfsgagnrżni vanti ķ Iceasve mįlinu? Ķslendingar hafa lķtiš annaš gert frį hruni en aš gagnrżna eigiš fjįrmįla- og stjórnmįlakerfi. Heil Rannsóknarskżrsla Alžingis hefur veriš unnin og žar er "sjįlfsgagnrżni į žį atburši sem uršu hér į fjįrmįlamarkaši" upp į tępar žśsund blašsķšur. Hvaš vill Gylfi meira? Ķslendingar hafa skipt um rķkisstjórn, skipt um Sešlabankastjórn, skipt um yfirmenn fjįrmįlaeftirlits, og ķ Icesave mįlinu lżst ķtrekaš yfir pólitķskum vilja til aš taka įbyrgš į greišslu 20.887 evra į hvern Icesave reikning. Gylfi Arnbjörnsson getur ekki haldiš žvķ fram sem rökum fyrir žvķ aš Icesave samninga hefši įtt aš samžykkja fyrr vegna žess aš "sjįlfsgagnrżni" skorti. Žaš sem skiptir mįli ķ Icesave mįlinu er žetta: Žrįtt fyrir alla žessa sjįlfsgagnrżni, žį eigum viš ekki aš samžykkja hvaša samning sem er, hversu slęmur og įhęttusamur hann er. En žaš er žaš sem Gylfi hefur talaš fyrir frį upphafi og žaš er žaš sem žessi mįlsgrein er aš segja ķ raun.

ķ öšru lagi, hvernig skilgreinir Gylfi "grundvallar hagsmuni okkar"? Žaš vęri fróšlegt aš fį nįnari śtskżringu į žvķ hugtaki žarna, žvķ aš žaš mį fęra fyrir žvķ rök ķ löngu mįli aš mįlflutningur Gylfa og ASĶ hafi frį upphafi Icesave mįlsins algerlega litiš fram hjį "grundvallar hagsmunum okkar", a.m.k. eins og ég skilgreini žį. T.d. žvķ grunnatriši aš viš eigum ekki aš samžykkja samning sem hefur ķ för meš sér 10-25% lķkur į gjalžroti rķkissjóšs.

Ķ žrišja lagi er stórfuršurleg įlyktun aš Ķsland hafi sett fram ķtrustu kröfur og ekki sett okkur inn ķ vanda višsemjenda okkar. Hvaša vanda? žęr upphęšir sem Bretar og Hollendingar lögšu fram til aš greiša śt innistęšur upp aš 20.887 evrum eru smįaurar ķ heildarpakka sem žessi rķki hafa lagt fram til aš bjarga eifin bankakerfi. Icesave krafa Bretlands nemur t.d. ašeins um 0,4% af žeim 512 milljöršum punda sem breska rķkiš hefur lagt bönkunum til af skattfé. Eini vandi višsemjenda okkar og alžjóšasamfélagsins er aš innistęšutryggingakerfi Evrópusambandsins var og er meingallaš, og žaš er pólitķskt óhentugt aš višurkenna žann galla. Višhalda veršur blöffinu gagnvart innistęšueigendum svo žeir taki ekki śt peningana sķna. Fyrst og fremst žess vegna, žarf aš sjįst aš Ķsland borgi innistęšur. Ķsland er blóraböggull fyrir gallaš kerfi ESB rķkjanna. Raunverulegur fjįrhagslegur vandi Bretlands og Hollands vegna Iceasve er enginn.

Aš halda žvķ fram aš Ķsland hafi sett fram ķtrustu kröfur ķ Icesave mįlinu er della. Ķtrustu kröfur vęru aš borga ekki grónu į grundvelli žess aš engin lagastoš er fyrir rķkisįbyrgš į innistęšum ķ Evrópusambandinu eša į Ķslandi. Žvert į móti hefur Ķsland komiš mjög langt til móts viš ESB og višsemjendur sķna meš Brussel višmišunum ķ nóvember 2008, žar sem skrifaš var undir pólitķska lausn mįlsins. Hśn fól žaš ķ sér aš Ķsland gekkst viš greišslum į lįgmarkstryggingunni gegn žvķ aš fį samninga sem ekki knésettu landiš og geršu žvķ kleift aš endurreisa efnahagskerfiš.  Ķslendingar hafa alla tķš sķšan stašiš fullkomlega viš sinn hluta žessa samkomulags. Aldrei hefur žvķ veriš lżst yfir aš Ķsland myndi ekki borga. Aftur og aftur hefur žaš veriš įréttaš aš Ķsland muni axla žessa įbyrgš, af rķkisstjórn, af forseta, ķ viljayfirlżsingum til AGS svo eitthvaš sé nefnt.

Žaš mį miklu frekar, og aušveldlega, halda žvķ fram aš samningsašilar okkar hafi haldiš fram ķtrustu kröfum sķnum og hreinlega ekki uppfyllt sinn hluta Brussel višmišana. Fyrsti samningurinn var meš žvķlķkum ólķkindum aš žaš er furšulegt aš nokkur ķslensk samninganefnd hefši ljįš mįls į žvķ aš skrifa undir žaš plagg, hvaš žį rķkisstjórnin sjįlf. Žar voru hagsmunir Ķslands algerlega bornir fyrir borš. ASĶ krafšist žess aš žeir yršu samžykktir hiš fyrsta. Annar samningurinn var litlu skįrri og bar enn ķ sér stórhęttu į gjaldžroti rķkisins eša eilķfšarskuld žess meš tilheyrandi įlögum į skattgreišendur įratugi inn ķ framtķšina. ASĶ krafšist žess aš žeir yršu samžykktir įn tafar.

Aš halda žvķ fram aš Ķslendingar hafi veriš óbilgjarnir og kröfuharšir ķ žessu mįli er einfaldlega rangt Gylfi Arnbjörnsson. Žvert į móti hafa Ķslendingar sżnt ótrślega sanngirni gagnvart kröfum sem eiga sér enga lagastoš, og žaš žrįtt fyrir tveggja įra langa kśgunartilburši višsemjenda sinna į żmsum vettvangi.

4) Gylfi reynir aš kenna töfum Icesave mįlsins um skaddaš lįnstraust og glötuš tękifęri.

"Óvissan er bśin aš valda okku miklum bśsifjum eins og m.a. margir af forsvarsmönnum stęrstu fyrirtękja landsins ķ orku og hįtękni hafa bent į. Lįnstraust er minna, oršspor Ķslands er laskaš og miklir fjįrmunir og tękifęri hafa glatast vegna žessa."

Hvaša "margir forsvarsmenn" eru žetta Gylfi? Žaš sem Gylfi er aš skauta yfir hér eigin mįlflutningi til hjįlpar er aš žessir forsvarsmenn eru ķ raun ašeins tveir, annars vegar talsmenn Landsvirkjunar og hins vegar forstjóri Össurar.

Landsvirkjun hefur veriš ķ vanda viš aš fjįrmagna Bśšarhįlsvirkjun. En skżringin er einföld, og hśn er sś aš sś fjįrmögnun įtti aš koma śr Evrópska fjįrfestingabankanum, banka sem er stżrt beint af fjįrmįlarįšherrum Evrópurķkjanna. Ķ stjórn bankans eiga žvķ sęti fjįrmįlarįšherrar Bretlands og Hollands.  Aš öšru leyti hefur Landsvirkjun fjįrmagnaš sig aš fullu til 2012.

Forstjóri Össurar lżsti žvķ ķ haust  hversu erfitt Icesave mįliš vęri fyrir fjįrmögnun einkafyrirtękja. Stuttu sķšar bįrust fréttir af fullri fjįrmögnun Marel, žar į mešal frį žrem stęrstu bönkum Hollands. Žar žurfti aš vķsa frį lįnsfjįreigendum sem vildu lįna Ķslensku fyrirtęki.

Žessi flökkusaga um aš Icesave stöšvi allar erlendar lįnveitingar og fjįrfestingar į ekki viš nein rök aš styšjast og žaš er sorglegt aš sjį henni haldiš fram af ASĶ eftir öll žau augljósu dęmi sem komiš hafa fram um hiš gagnstęša. Til frekari glöggvunar į žessu bendi ég į "Višauka IV: Icesave og erlend fjįrfesting" ķ umsögn InDefence hópsins til fjįrlaganefndar um Icesave 3. Žar er gerš įgęt grein fyrir žessum mįlum.

Varšandi lįnstraust er vert aš skoša skuldatryggingaįlagiš. Skuldatryggingaįlag Ķslands (til 5 įra) ķ byrjun nóvember 2010 (7 mįnušum eftir žjóšaratkvęši um Icesave) var 273 punktar. Žaš er ašeins 90 punktum yfir mešalskuldatryggingarįlagi Vestur-Evrópurķkja, sem į sama tķma var 184 punktar. Til samanburšar mį nefna aš Grikkland stóš žį ķ 852 punktum, Portśgal ķ 439 punktum og Ķrland ķ 583 punktum.  NB: žetta er stašan tępum mįnuši įšur en Ķrar fengu risalįn frį AGS og ESB. Žaš mį lķka benda į aš skuldatryggingaįlag Ķslands fór upp ķ 675 punkta ķ febrśar 2010.  Icesave žjóšaratkvęši var 6. mars og sķšan žį var Icesave óleyst fram ķ desember.  Į žeim tķma lękkaši įlagiš stöšugt um c.a. 400 punkta. Žaš er lķka vert aš benda į aš sķšan Icesave 3 samningurinn kom į boršiš ķ desember hefur skuldatryggingaįlag Ķslands hękkaš.

Aš sķšustu

Hér hefur veriš vitnaš ķ 14 lķnur af samtals 34 sem umsögnin samanstendur af. Afgangurinn tengist ekki Icesave mįlinu į annan hįtt en aš žar er Alžingi eggjaš til aš ljśka mįlinu sem fyrst, annaš muni hafa alvarlegar afleišingar sem taldar eru upp. Vissulega er einnig hęgt aš gera įkvešnar athugasemdir viš žann mįlflutning, en žaš skal lįtiš kyrrt liggja hér.

Eftir stendur aš žaš er óskiljanlegt hvers vegna heildarsamtök launamanna skila svona hrįkavinnu til Alžingis ķ jafn mikilvęgu mįli, žar sem žau hafa veriš įberandi ašilar į öšrum vęngnum. forysta ASĶ skuldar félagsmönnum sķnum, ķslenskum skattgreišendum, aš taka įbyrgari žįtt ķ Icesave umręšunni sem framundan er heldur en hśn hefur sżnt hingaš til. Fyrsta skrefiš gęti veriš aš draga žetta skjal til baka og skila alvöru umsögn um mįliš til fjįrlaganefndar


Fjįlslega tślkaš

Simon Watkins tślkar orš mķn töluvert frjįlslega ķ žessari grein į ThisIsMoney.com.

Žaš sem ég sagši viš hann var aš hér vęri enn óvķst hvernig mešferš Icesave samningurinn fengi ķ žinginu og hvort samstaša yrši um hann.  Ótķmabęrt vęri aš ręša žaš hvort žjóšaratkvęši myndi fara fram, ennžį vęri veriš aš skoša forsendur og mögulega įhęttu viš samninginn og meta hvaša įhrif hann hefši į framtķšina.

Skošanir vęru mjög skiptar um samninginn į Ķslandi, bęši į Alžingi og mešal almennings. Enn vęru Ķslendingar žó almennt fremur neikvęšir gagnvart žessu Icesave mįli ķ heild. Hópur fólks teldi t.d. aš žaš ętti aš setja samninginn ķ žjóšaratkvęši burtséš frį umfjöllun Alžingis.

Į engan hįtt var hęgt aš tślka orš mķn žannig aš ég vęri aš kalla eftir žjóšaratkvęši eša aš ég teldi miklar lķkur vera į aš žaš yrši nišurstašan.  Hér viršist fréttamašurinn vera aš leita aš stuši ķ fréttina sķna.


mbl.is Leiša lķkur aš synjun forsetans
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vilhjįlmur Egilsson, ķslensk fyrirtęki og Icesave

Žaš er į almannavitorši aš žrįtt fyrir aš enginn Icesave samningur liggi į boršinu žį hefur fjįrmįlarįšuneytiš fyrir nokkrum vikum sķšan haldiš fundi me

š forkólfum višskipta- og atvinnulķfsins į Ķslandi til aš kynna žeim valin atriši śr žvķ “samkomulagi” sem į aš hafa nįšst um grunnatriši mįlsins. Į žessum fundum var lögš įhersla į aš samkomulagiš vęri nįnast ķ höfn, nema aš stjórnarandstašan virtist ętla aš standa ķ vegi fyrir žvķ enn einu sinni.

Žessi taktķk rķkisstjórnarinnar viršist nś hafa skilaš žeim įrangri aš Vilhjįlmur Egilsson og fleiri (skv. fréttum) eru farnir aš hringja ķ žingmenn stjórnarandstöšunnar og hvetja žį til aš styšja Icesave samning sem enn er ekki tilbśinn og hann sjįlfur veit ekki hvaš veršur ķ į endanum. Fjįrmįlarįšuneytinu hefur žvķ tekist žaš ętlunarverk sitt aš gera hagsmunaašila eins og SA aš lobbķistum sķnum gagnvart stjórnarandstöšunni ķ Icesave mįlinu.

Įstęšur žess aš SA og Vilhjįlmi liggur svo į aš klįra Icesave mįliš eru sama gamla bilaša platan: 1) aš Icesave mįliš sé aš stöšva erlenda fjįrfestingu og erlent fjįrmagn fyrir ķslensk fyrirtęki  2) aš ekki sé hęgt aš afnema gjaldeyrishöft og žar meš bęta stöšu ķslenskra fyrirtękja nema ljśka Icesave mįlinu. Skošum žetta ašeins betur.

1) Fyrirtękin Össur, Marel, Landsvirkjun og Icelandic Group hafa öll fengiš ašgang aš žvķ fjįrmagni sem žau žurfa į aš halda sķšastlišiš įr, žar af Marel og IG nś į sķšustu vikum. Žessi endurfjįrmögnun svo mikilvęgra fyrirtękja sżnir svart į hvķtu aš ķslensk fyrirtęki njóta ešlilegra kjara į erlendum fjįrmįlamarkaši mišaš viš stöšu ķslensks efnahagslķfs. Lķtum stuttlega į tvö žessara dęma:

  • Icelandic Group hefur endurfjįrmagnaš erlendar skuldir fyrir um 125 milljarša evra į įrinu. Erlendir bankar endurfjįrmögnušu lįn félagsins aš stęrstu leyti en Icelandic žarf aš borga tęplega 300 punkta įlag ofan į LIBOR fyrir fjįrmögnunina. Um er aš ręša sambęrileg kjör og ķslenska rķkiš fékk į lįnum frį Noršurlandažjóšunum vegna efnahagsįętlunar AGS. Engin merki eru um aš Icesave mįliš hafi tafiš eša skemmt fyrir endurfjįrmögnun Icelandic Group.
  • Marel gerši nżlega samning viš hóp sex alžjóšlegra banka um langtķmafjįrmögnun aš upphęš 350 milljónir evra. Mešal vaxtakjör ķ upphafi samnings eru EURIBOR/LIBOR + 320 bps og er reiknaš meš aš vaxtaįlag muni lękka į lįnstķmabilinu, ķ takt viš aukinn fjįrhagslegan styrk fyrirtękisins. Sex alžjóšlegir bankar, undir forystu ING Bank, Rabobank og ABN Amro standa aš žessum heildar fjįrmögnunarpakka. Mešal žess sem vekur athygli ķ endurfjįrmögnun Marel er aš vaxtakjörin eru svipuš og ķslenska rķkinu bjóšast, og aš stęrstu bankar Hollands standa aš fjįrmögnuninni. Ef einhverjir ęttu aš gjalda varhug viš aš lįna ķslenskum fyrirtękjum peninga hlytu žaš helst aš vera nįkvęmlega žessir bankar. Talsmenn Marel hafa tekiš fram aš Icesave mįliš hafi ekki einu sinni veriš rętt ķ žessu sambandi.

Lķta mį į endurfjįrmögnun Marel hjį stęrstu bönkum Hollands sem sķšasta naglann ķ kistuna fyrir žessa gošsögn um aš Icesave stöšvi alla efnahagslega uppbyggingu į Ķslandi. Žaš er žvķ rétt aš menn hętti loksins aš tyggja žessa śreltu tuggu ķ fjölmišlum og leiti annarra skżringa į töfum į uppbyggingu efnahagslķfsins, t.d. ķ stefnu rķkisstjórnarinnar sjįlfrar gagnvart erlendum fjįrfestum og fyrirtękjum.

Ein kjarnaspurningin hér innanlands ķ Icesave mįlinu hefur veriš žessi:Hefur Icesave mįliš tafiš uppbyggingu efnahagslķfsins, skemmt fyrir ķslenskum fyrirtękjum og sett “allt ķ frost” gagnvart Ķslandi į erlendum fjįrmagnsmörkušum undanfariš įr?

Žaš er aušvitaš erfitt aš segja meš beinum rökum og tilvitnunum.  Enda hafa žeir sem halda žessu fram aldrei nefnt bein dęmi um žetta mįli sķnu til stušnings. Ašeins liggja fyrir, žvķ mišur, óljósar alhęfingar żmissa ašila um aš žetta sé svona, óstuddar beinum rökum eša dęmum.  Hins vegar ber ekki aš draga śr žvķ aš žetta mįl hefur veriš milli tannana į heimspressunni og hefur žvķ eflaust haft einhver įhrif į ķslensk fyrirtęki erlendis.  Fullyršingar um Icesave fjįrmįlafrostiš eru samt sem įšur greinilega stórlega oršum auknar mišaš viš žaš sem var nefnt hér aš ofan.

Ein augljós stašreynd varpar žó nokkru ljósi į žetta atriši, skuldatryggingarįlag Ķslands.  Skuldatryggingarįlag segir ķ mjög grófum drįttum til um traust fjįrfesta į ķslenska rķkinu. Sé skuldatryggingaįlag lįgt mį draga žį įlyktun aš fjįrfestar telji góšar lķkur į aš fį kröfur sķnar greiddar. Eftir žvķ sem traustiš minnkar, hękkar skuldatryggingaįlagiš.

Hér er vert aš skoša söguna frį žvķ Icesave 2 var samžykkt į Alžingi viš įramót 2010. Žegar forseti Ķslands synjaši lögunum stašfestingar upphófst mikill kór um aš ķslenskt efnahagslķf og traust į ķslenska rķkinu į erlendum mörkušum myndi hrapa sušur į bóginn yrši Icesave lögunum hafnaš ķ žjóšaratkvęšagreišslu.

Ķ byrjun febrśar 2010, mįnuši fyrir žjóšaratkvęšagreišsluna, var skuldatryggingarįlag Ķslands (til 5 įra) 675 punktar (6,75%).  Sķšan žį hefur įlagiš fariš lękkandi og ķ byrjun nóvember stóš žaš ķ 273 punktum.  Į mešan Icesave mįliš hefur stašiš óleyst hefur traust erlendra fjįrfesta į Ķslandi fariš vaxandi žannig aš skuldatryggingaįlagiš hefur lękkaš um 400 punkta.

Skuldatryggingaįlag Ķslands (til 5 įra) ķ byrjun nóvember var 273 punktar.  Žaš er ašeins 90 punktum yfir mešalskuldatryggingarįlagi Vestur-Evrópurķkja, sem į sama tķma var 184 punktar. Til samanburšar mį nefna aš Grikkland stóš žį ķ 852 punktum, Portśgal ķ 439 punktum og Ķrland ķ 583 punktum. Žaš er athyglivert aš žetta er stašan tępum mįnuši įšur en Ķrar fengu risalįn frį AGS og ESB.

Skuldatryggingaįlag er ein af fįum tölum sem gefa til kynna hver raunveruleg staša Ķslands er į erlendum fjįrmįlamörkušum.

2) Samkvęmt Sešlabankanum er ekki ķ spilunum aš afnema gjaldeyrishöft į nęstunni.  Sešlabankastjóri gaf miklu frekar upp boltann meš aš žau gjaldeyrishöft yršu framlengd ķ Yfirlżsingu vegna gjaldeyrishafta frį 3. nóvember 2010. Žar segir t.d. ķ 8. liš:

“Aš gefnu žvķ aš žaš gęti dregist til įramóta aš bęta śr hugsanlegri vöntun į eigin fé ķ bankakerfinu, žį er ekki raunhęft aš ętla aš önnur skref … verši stigin til aš aflétta höftum į śtflęši fjįrmagns fyrir įrslok. Auk žess verša engin slķk skref stigin įšur en endurskošuš įętlun hefur veriš kunngerš.  Ennfremur verša engar grundvallarbreytingar į nśverandi reglum geršar fyrr en ķ mars 2011 žótt endurskošuš įętlun verši tilbśin fyrir žann tķma. … Žessi skuldbinding er studd af efnahags- og višskiptarįšherra. Hafa ber ķ huga aš heimildir ķ lögum um gjaldeyrishöft renna śt ķ lok įgśst 2011. Hins vegar gęti tillaga um framlengingu lagaheimildarinnar oršiš hluti af endurskošašri įętlun”

Žaš er vert aš taka žaš fram aš žrįtt fyrir aš Sešlabankastjóri hafi įšur veriš óhręddur viš aš tala um Icesave mįliš ķ yfirlżsingum sķnum žį er eftir žvķ takandi aš į žaš er ekki minnst hér.  Žetta er sérstaklega athyglivert ķ ljósi žeirrar įherslu sem SA og ašrir ašilar ķslensks višskipta- og atvinnulķfs hafa lagt į aš Icesave mįliš standi ķ vegi fyrir afnįmi gjaldeyrishafta.

Ef viš lķtum į einfaldar stašreyndir žį er miklu lķklegra aš Icesave samningur sem bindur ķslenska rķkiš til aš standa skil į greišslum upp į tugi eša hundruš milljarša ķ erlendum gjaldeyri muni valda žvķ aš gjaldeyrishöft verši višvarandi forsenda ķslensku efnahangslķfi mörg įr inn ķ framtķšina.  Žaš sem alltaf viršist gleymast er aš Icesave kröfur Breta og Hollendinga eru ķ evrum og pundum, ekki ķ ķslenskum krónum.

Ef “skuld” ķslenska rķkisins er metin į 60 milljarša króna žarf aš breyta žeim krónum ķ evrur og pund įšur en greitt er. Til žess žarf rķkissjóšur aš afla gjaldeyris, ž.e. evrur og pund verša aš vera til ķ sjóši sem hęgt er aš draga į.  Ķ žvķ sambandi er rétt aš athuga tvęr stašreyndir:

a) Rķkissjóšur Ķslands į ekki allan gjaldeyri sem kemur inn ķ landiš. Žaš eru śtflutningsgreinarnar, fiskvinnslan og įlišnašurinn sérstaklega, sem ašallega afla gjaldeyris inn ķ landiš. Önnur fyrirtęki hjįlpa til. Į einhvern hįtt žarf rķkissjóšur svo aš sjį til žess aš žessi gjaldeyrir skili sér ķ kassann til aš hęgt sé aš nota hann til aš greiša fyrir Icesave samninginn.  Hvernig į aš gera žaš? Er ekki einfaldasta leišin aš višhalda gjaldeyrishöftum og hękka skatta į fyrirtękin ķ landinu? Hvort tveggja er atvinnulķfinu augljóslega mjög óhagstętt og vandskiliš hvernig Vilhjįlmur Egilsson gengur erinda umbjóšenda sinna meš žvķ aš hvetja til žess aš Alžingismenn samžykki samning sem ber ķ sér slķka įhęttu.

b) Vegna žess aš krafan er ķ erlendum gjaldeyri en ekki krónum veršur til gengisįhętta. Krónutalan sem ķslenska rķkiš žarf aš greiša getur žvķ breyst dramatķskan hįtt ef sveiflur verša į gengi krónunnar. Gott dęmi um žetta er aš krónan hefur stykst gagnvart evru frį janśar 2010, śr 180 krónum ķ um 154 kr į evru. Žaš žżšir aš heildarkrafa UK og HOL ķ krónum hefur lękkaš um c.a. 100 milljarša króna.Hśn hefur samt ekkert lękkaš ķ raun og veru.  Žaš er žvķ augljóst aš ķslenska rķkiš į grķšarlega hagsmuni ķ Icesave mįlinu undir žvķ komna aš gengi krónunnar styrkist, eša ķ žaš minnsta falli ekki hratt og djśpt.  Ef gengi krónunnar fellur geta greišslur vegna Icesave samnings hękkaš skyndilega um tugi milljarša króna. Undanfarin tvö įr hefur krónunni veriš haldiš ķ öndunarvél meš gjaldeyrishöftum.

Žaš vita allir aš gengi Sešlabankans er mun hęrra en raunverulegt gengi krónunnar į erlendum markaši.  Žaš er žvķ jafn augljóst aš žegar gjaldeyrishöft verša afnumin žį mun krónan óumflżjanlega og örugglega falla töluvert.  Hversu hratt og hversu djśpt er erfitt aš segja.  Žetta er augljósa įstęšan fyrir žvķ aš gjaldeyrishöft hafa ekki veriš afnumin. Punkturinn hér er sį aš ef kominn er į Icesave samningur sem gerir rįš fyrir greišslum į tugum eša hundrušum milljarša ķ erlendum gjaldeyri žį verša gjaldeyrishöft nęr örugglega enn naušsynlegri en fyrr, til aš tryggja aš sś “skuld” hękki ekki um tugmilljarša ķ krónum į einni nóttu vegna annars óumflżjanlegs gengisfalls krónunnar.

Žaš vęri skynsamlegt aš įętla aš Vilhjįlmur Egilsson, Samtök atvinnulķfsins og ašrir hagsmunaašilar sem nś er pressaš į aš gerast lobbķistar Icesave samkomulags gagnvart žingi og žjóš, hafi kynnt sér žetta allt ķ žaula.  Eitt af žvķ sem skynsamlegt vęri aš įętla aš žeir hafi kynnt sér, rętt, aflaš sér upplżsinga um og komist aš nišurstöšu um eru žęr 40 spurningar sem InDefence hópurinn sendi frį sér fyrir viku sķšan. Ekki vegna žess aš žęr komu frį InDefence hópnum, heldur vegna žess aš margar žeirra eru grundvallarspurningar sem er brįšnaušsynlegt aš fį svör viš įšur en gengiš er frį nżjum Icesave samningum og allir sem ręša eša taka įkvaršanir um Icesave mįliš verša aš fį svör viš įšur en žeir geta tekiš upplżsta afstöšu til nżrra samninga.

Žvķ mišur viršist skynsemin ekki hafa rįšiš för hjį Vilhjįlmi og SA frekar en fyrri daginn ķ Icesave mįlinu. Žaš vęri óskandi aš žeir sem taka įkvaršanir ķ žessu mįli, sem og žeir sem taka aš sér aš reyna aš pressa į įkvešna nišurstöšu ķ žvķ, geršu sér far um aš skoša til hlķtar rök, upplżsingar og stašreyndir um mįliš ķ staš žess aš treysta blindandi į opinberar yfirlżsingar og misvitrar upphrópanir um mįliš ķ fjölmišlum.

Ef žaš hefši rįšiš feršinni frį upphafi vęri stašan ķ žessu mįli hugsanlega heldur skįrri en hśn er ķ dag.


Sex afsakanir fyrir žvķ aš kjósa ekki – og af hverju žęr virka ekki.

Ég leyni žvķ ekki aš ég er undrandi og vonsvikinn meš mķna įgętu žjóš. Ég įtti von į žvķ aš fólk sem hefur talaš ķ tvö įr um

  • - meiri įhrif fólksins ķ landinu,
  • - meiri žįtttöku ķ įkvaršanatökum um framtķšina,
  • - minni įhrif stjórnmįlaflokkanna,
  • - aš landiš eigi aš vera eitt kjördęmi eša aš atkvęšavęgi eigi aš vera jafnt į annan hįtt,
  • - aš viš eigum aš fį meiri rétt til aš kjósa einstaklinga en ekki flokka – persónukjör

myndi žegar allt žetta er ķ boši ķ einni atkvęšagreišslu męta į kjörstaš og nżta tękifęriš, nżta atkvęšisréttinn.

En nei.  Stašreyndin viršist žvķ mišur vera sś aš žegar tękifęriš gefst žį sitja 60% žjóšarinnar heima og lįta sér fįtt um finnast. Žaš gerir mig sorgmęddari en orš fį lżst.

Ekki vegna žess aš ég vildi aš žetta fólk kysi mig. Nei. Vegna žess aš nś munu śrtölumenn framtķšarinnar geta sagt: “Žjóšaratkvęši? Žjóšarfrumkvęši? Lżšręši yfir höfuš? Žaš er ekki til neins, sjįiš bara stjórnlagažingskosningarnar.”

Ég get į engan hįtt skiliš žaš hvers vegna fólk nżtir ekki atkvęšisréttinn, helgustu réttindi žegns ķ lżšręšissamfélagi. Ég bara skil žaš ekki.

Og skżringarnar sem ég heyri eru allar jafn ótrślega fįrįnlegar og/eša órökréttar. Hér eru žęr helstu:

1. Ég er aš mótmęla žessu rugli, žaš į aš eyša peningunum ķ mikilvęgari hluti.

Męttu žį į kjörstaš og skilašu aušu.  Žaš er lķka gild afstaša. Og aušur sešill er augljósari mótmęli en aš sitja heima og vera flokkašur meš letingjunum sem nenntu ekki eša var alveg sama.

2.  Žaš eru of margir ķ framboši, ég hef ekki tķma/hef ekki žekkingu/get ekki vališ 25 af 522.

Žś žurftir ekki aš kjósa 25. Žaš var jafn gilt atkvęši aš kjósa einn. Allir hefšu aušveldlega getaš fundiš einn af žessum 522 sem žeim leist vel į.

3. Žetta nżja kosningakerfi er svo flókiš. Ég skil žaš ekki.

Žetta er einföld forgangsröšun. Sį sem žś vilt helst kjósa fer ķ efstu lķnuna, sį sem žér finnst nęstbestur fer ķ lķnu tvö og svo framvegis. Ķ alvöru, hvaš er flókiš viš žetta?

4. Žetta er of mikiš vesen, of margar tölur, žetta mun taka of mikinn tķma, žaš verša endalausar bišrašir, ég nenni ekki aš eyša öllum deginum ķ žetta.

Aftur, kjóstu žį bara einn=bara ein tala aš muna. Notašu ęfingasešilinn og afritašu tölurnar yfir į kjörsešilinn ķ kjörklefanum=tekur 5 mķnśtur ķ mesta lagi. Žaš voru 10 kjörklefar ķ hverri kjördeild = ekki lengri bišröš en ķ öšrum kosningum. Žś ert letingi og žetta eru afsakanir letingjans.

5.  Ég er į móti žvķ aš breyta stjórnarskrįnni, hśn er fķn eins og hśn er. Hruniš var ekki stjórnarskrįnni aš kenna.

Žį hefšir žś įtt aš kjósa žį frambjóšendur sem böršust fyrir nįkvęmlega žessu, aš breyta engu eša litlu. Žeir voru fleiri en 25. Žannig hefšir žś getaš séš til žess aš žķn sjónarmiš ęttu mįlsvara į stjórnlagažinginu. Meš žvķ aš sitja heima hefur žś séš til žess aš žķn sjónarmiš eiga minni möguleika.

6. Žetta skiptir engu mįli. Helvķtis Fjórflokkurinn į Alžingi mun ekkert fara eftir žvķ sem stjórnlagažingiš segir. Helvķtis stjórnmįlamenn grumblegrumble…

Ef einhver hefur séš til žess aš žetta geti gerst žį ert žaš žś, sem sast heima og tókst ekki žįtt. Žvķ aš sterkasta afsökun Alžingis til aš breyta tillögum stjórnlagažings eša fara ekki eftir žeim er einmitt aš žaš hafi lélegt umboš žjóšarinnar, ž.e. aš kosningažįtttakan hafi veriš svo lįg aš stjórnlagažingmenn séu ekki raunverulegir fulltrśar žjóšarinnar. Žetta er žaš sem kallaš er “self-fulfilling prophecy”.  Mundu žvķ, aš ef žetta gerist žį žżšir ekki aš vęla žvķ žaš er į žķna eigin įbyrgš!


Mętum öll į kjörstaš og nżtum atkvęšisréttinn!

Žį er sķšasta kosningabarįttuvikan runnin upp. Viš frambjóšendur erum aušvitaš į sķšustu metrunum aš reyna aš koma okkur į framfęri og mešal žess sem ég hef gert ķ dag er aš fara ķ śtvarpsvištal hjį RŚV og aš śtbśa dreifibréf sem mķnir stušningsmenn geta sent ķ tölvupósti eša prentaš śt og lagt fram eša hengt upp, t.d. į vinnustaš sķnum eša annarsstašar žar sem įhugasamra kjósenda er von.

Vištališ veršur sent śt į Gufunni einhvern nęstu daga (žaš veršur lķka hęgt aš nįlgast į netinu, ég mun birta tengilinn žegar žar aš kemur) og dreifibréfinu er hęgt aš hala nišur meš žvķ aš smella hér (ath. aš vel mį prenta žaš śt ķ svart-hvķtu, engin žörf į litaprentun nema fólk vilji žaš heldur). Athugiš aš žaš er lķka  sem mynd hér nešst ķ pistlinum ef einhverjir vilja heldur dreifa žvķ į žvķ formi į vefnum, facebook eša annarsstašar.

Ég hef fengiš įbendingar um aš viš frambjóšendur séum of dugleg viš aš setja fram almennar įherslur en ekki nęgilega skżrt hvernig viš viljum nį žessum įherslum fram ķ komandi stjórnarskrį.  Ég ętla aš taka žaš įgęta fólk sem hefur bent į žetta į oršinu og nota vikuna til aš setja inn stutta pistla um žaš hvernig mį aš mķnu mati nį fram grundvallaratrišum sem ég vil leggja įherslu į.  Žetta veršur aušvitaš ekki tęmandi, en ętti aš gefa ašeins betri mynd af žvķ hvernig ég hef hugsaš žessa hluti.

Kosningarnar į laugardaginn skipta miklu mįli. Mętum öll į kjörstaš!

Kosiš veršur til stjórnlagažingsins į laugardaginn. Ég hvet aš sjįlfsögšu alla til aš skunda į kjörstaš į laugardaginn og nżta atkvęšisréttinn, og žį gildir einu hvort fólk ętlar aš kjósa mig eša einhvern annan. Lżšręšiš er ekki sjįlfgefiš og žaš er skylda okkar sem ķ dag förum höndum um grunngildi ķslenska lżšręšissamfélagsins aš ganga um žau af viršingu. Viš bśum viš lżšręši, en viš žurfum samt aš bśa žaš til į hverjum degi. Žessa umgengni okkar viš lżšręšiš hef ég reyndar įšur minnst į hér į sķšunni, af öšru tilefni, en sį pistill į reyndar alveg jafn vel viš nśna. Ég ętla žvķ ekki aš endurorša hann hér heldur bara benda į hann og segja: Allir į kjörstaš!

Žessar kosningar eru lķka sérstaklega merkilegar ķslenskri lżšręšissögu. Ķ fyrsta sinn ķ sögu lżšveldisins er višhaft persónukjör ķ kosningum og ekki er sķšur merkilegt aš nś er landiš ķ fyrsta sinn ķ sögunni eitt kjördęmi.  Bįšar žessar hugmyndir hafa veriš ķ umręšunni sem hugsanlegt framtķšarskipulag kosninga į Ķslandi og žaš er žvķ mikilvęgt aš kosningažįttaka verši góš nśna svo viš fįum rétta mynd af žvķ hvernig žessar tvęr breytingar koma śt.


ENGIN afsökunarbeišni frį Bretum komin fram!

Sumir ķslenskir fjölmišlar sżna af sér sömu gagnrżnu fréttamennskuna og venjulega žessa dagana og slį žvķ upp aš Liam Fox, utanrķkisrįšherra Breta, hafi bešiš Ķslendinga afsökunar į framferši Gordon Brown og félaga sem beittu hryšjuverkalögum gegn ķslenska rķkinu, Sešlabankanum og stórsköšušu ķslenska hagsmuni um allan heim.

Žessa framsetningu éta žessir fjölmišlamenn eftir norskum fjölmišlamanni sem viršist gera sig sekan um heldur mikla oftślkun į oršum Liam Fox.  Fox višurkenndi vissulega aš beiting hryšjuverkalaganna hefši veriš "ófįguš" ašgerš gagnvart öšru Natórķki, og aš slķkt myndi ekki henda framar.  Hvergi mį žó lesa śr oršum hans formlega afsökunarbeišni vegna žessarar skķtaframkomu.

RŚV nęr žvķ sem Fox segir ķ raun:

"Liam Fox, nżr varnarmįlarįšherra Breta, segir aš hryšjuverkalögum verši ekki aftur beitt gegn bandalagsžjóš eins og gert var žegar ķslensku bankarnir hrundu haustiš 2008. Ķ vištali viš norska blašiš Aftenposten segir hann žessar ašfarir óheflašar. Hann vildi žó ekki bišjast afsökunar į žvķ sem geršist."

Sem sagt: Engin afsökunarbeišni!

Stašreyndir mįlsins eru eftir sem įšur žessar:

Bretar hafa ekki bešist formlega afsökunar į žvķ aš beita hryšjuverkalögum gegn Ķslendingum, né į žeirri stašreynd aš forsętisrįšherra žeirra og fjįrmįlarįšherra héldu ķtrekaš fram ķ alžjóšlegum fréttamišlum žeirri augljósu lygi aš Ķsland vęri gjaldžrota rķki.

Bretar hafa heldur ekki ljįš mįls į žvķ aš bęta Ķslendingum žaš mikla tjón sem beitingin olli ķslenskum fyrirtękjum og ķslenskum hagsmunum um allan heim į mešan Ķsland sat į opinberum lista breska fjįrmįlarįšuneytisins yfir hryšjuverkasamtök og rķkisstjórnir sem styšja og hvetja til hryšjuverka.

Bretar hafa žvert į móti gert allt sem ķ žeirra valdi stendur til aš nżta sér veru Ķslands į žessum lista til fullnustu ķ Icesave mįlinu. Žannig kom žaš t.d. skżrt og greinilega fram į fundi InDefence hópsins meš breskum žingmönnum og fulltrśum breska utanrķkisrįšuneytisins ķ mars 2009 aš Ķsland yrši ekki tekiš af listanum fyrr en Ķsland hefši samiš um fulla "endurgreišslu" į Icesave "skuldinni". Veru Ķslands į hryšjuverkalistanum og žeim skaša sem žaš augljóslega hélt įfram aš valda var svo haldiš yfir Ķslendingum sem Damoclesarsverši allt fram til jśnķ 2009, žegar Svavarsnefndin samdi į herfilegan hįtt um Icesave, einmitt undir pressu hryšjuverkalistans.

Allur framgangur Breta ķ Icesave mįlinu hefur einkennst af kśgunartilburšum stórveldis gagnvart lķtilli žjóš, t.d. hafa žeir beitt įhrifum sķnum innan AGS til aš stöšva framgang endurreisnarįętlunar Ķslands og žvinga žannig ķslensk stjórnvöld ķ tvķgang til aš samžykkja ósanngjarna og gķfurlega įhęttusama Icesave samninga.

EFTIRLŻST:  Višbrögš Ķslenskra stjórnvalda.

Ķslensk stjórnvöld hafa satt best aš segja hagaš sér eins og fįbjįnar ķ žessu mįli frį upphafi žess įriš 2008. Viršist žar engu skipta hvaša stjórnmįlaflokkar hafa setiš į valdastólum. Hvar er krafan um formlega afsökunarbeišni vegna hryšjuverkalaganna?  Af hverju leiš heilt įr įšur en ķslensk stjórnvöld tóku žessa fullkmomlega óešlilegu hegšun Breta upp į vettvangi NATÓ? Hvers vegna var sendiherra Ķslands ķ Bretlandi ekki kallašur heim samdęgurs žegar žetta geršist? Hvers vegna er Bjarni Benediktsson fyrsti formašur ķslensks stjórnmįlaflokks sem hittir breskan forsętisrįšherra augliti til auglitis tveimur įrum eftir žessa atburši? Af hverju hafa allar ķslensku rķkisstjórnirnar žrjįr sem fjallaš hafa um žetta mįl gersamlega klśšraš öllum PR mįlum varšandi žaš? Hvers vegna žurfti įtak grasrótarhóps til žess aš snśa viš fyrirsögnunum ķ erlendum fjölmišlum sem ęptu viku eftir viku haustiš 2008 aš Ķslendingar vęru gjaldžrota žjófar og glępamenn?  Hvers vegna birtist fyrsta greinin eftir ķslenskan forsętisrįšherra ķ stórum erlendum fjölmišli ekki fyrr en rśmu įri eftir aš žetta geršist?

Hvers vegna ķ ósköpunum hef ég, grunnskólakennari ķ Breišholti, įsamt öšru fólki af götunni žurft aš eyša tveimur įrum ķ aš vinna vinnuna žeirra viš aš kynna mįlstaš Ķslands, leišrétta alls konar undarlegan misskilning, śtskżra įstandiš į Ķslandi, benda į einfaldar stašreyndir um Icesave reikningana, sżna fram į aš Landsbankinn var einkafyrirtęki sem skattgreišendur bera ekki įbyrgš į, koma erlendum fréttamönnum ķ skilning um aš Icesave mįliš snżst um rķkisįbyrgš en ekki lögformlegar "skuldir", hamra į žvķ ķ į fjórša hundraš vištölum viš erlenda fjölmišla sķšastlišin tvö įr aš hegšun Breta gagnvart Ķslandi hafi ekki veriš ešlileg og aš žeir skuldi okkur formlega afsökunarbeišni og bętur fyrir skašann?

Ég hreinlega lżsi eftir frumkvęši ķslenskrar rķkisstjórnar viš aš krefjast alvöru formlegrar afsökunarbeišni frį Bretum vegna hryšjuverkalaganna. Samskipti Ķslands viš žetta rķki eiga ekki aš vera ešlileg žar til slķk afsökunarbeišni liggur fyrir. Viš erum bśin aš bķša ķ tvö įr. Viš erum ekki til ķ aš bķša ķ tvö ķ višbót.


mbl.is Heitir žvķ aš beita ekki hryšjuverkalögum į NATO žjóš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

8419 efst į listann

Žį hefur mér veriš śthlutaš einkennistölu fyrir kosningarnar til stjórnlagažingsins.

Lukkutalan er

8419

įttatķuogfjórir nķtjįn.

Endilega leggiš hana į minniš og muniš aš setja hana efst į sešilinn žegar žar aš kemur. :-)


Veršur nżr Icesave samningur nįkvęmlega eins og sį gamli?

Fjįrmįlarįšherra hefur lżst žvķ yfir aš Icesave samningur sé nįlęgur. Žó ekkert hafi veriš upplżst um innihald hans mį hugsanlega giska į efni hans meš įlyktunum śt frį fjölmišlaumfjöllun sķšustu vikna. Allar svoleišis getgįtuęfingar, eins og hér fara į eftir, ęttu žó aš skošast meš hęfilegum fyrirvara.

 

Óskaš eftir tilboši.

Višskiptablašiš birti fyrir nokkru frétt sem sķšar var stašfest af AGS, um aš Bretar og Hollendingar hefšu óskaš eftir žvķ aš Ķslendingar legšu fram į nż tilboš sem žeir sendu 25. febrśar 2009.  Žaš tilboš gekk śt į aš vaxtagreišslur yršu lękkašar. Fréttin hermdi aš Bretar og Hollendingar vęru tilbśnir aš ganga aš žessu tilboši.

Žessi frétt hefur ekki veriš hrakin og vištöl viš fjįrmįlarįšherra sem tekin foru eftir aš žessi frétt birtist gera ekekrt til aš hrekja hana.  Mišaš viš žaš sem į undan er gengiš ķ Icesave mįlinu og žęr upplżsingar sem liggja fyrir śr fjölmišlum getur žetta talist hugsanleg  nišurstaša nś.

 

Hvaš žżšir žetta nżja tilboš ef žaš er rétt?

Skošum žį muninn į žessum tveimur samningum, Icesave 2 sem hafnaš var ķ žjóšaratkvęšagreišslu, og hins vegar Icesave 3 sem viršist vera vęntanlegur.

Febrśartilboš Ķslendinga hljómaši ašeins upp į vaxtalękkun en ekki breytingar į samningstextanum. Grunnur Icesave 2 og Icesave 3 viršist žvķ stefna ķ aš verša nįkvęmlega sami samningstextinn.

Ég set stór spurningamerki viš žaš aš öll įhęttan sem felst ķ samningstexta Icesave 2 verši haldiš įfram inni ķ nżjum Icesave samningi. Žaš er beinlķnis óįsęttanlegt fyrir Ķsland.

Viš ķ InDefence hópnum höfum ķtrekaš bent į žaš aš Icesave samningur snżst ekki bara um vaxtakjör, heldur ekki sķšur žį įhęttu sem samningarnir hingaš til hafa boriš ķ sér fyrir Ķsland.

Žetta er til dęmis vel fram ķ umsögn InDefence hópsins til fjįrlaganefndar um Icesave samningana og ķ fjölda annarra skjala og  fréttatilkynninga frį hópnum sem lesa mį į vefnum indefence.is.

 

Icsave 2 og mögulegur Icesave 3 ķ tölum.

Viš skulum bera saman tölurnar ķ Icesave 2 og žessum mögulega Icesave 3 samning:

Vextir į Icesave 2 voru 5,55%

Vextir į mögulegan Icesave 3, mišaš viš frétt Višskiptablašsins, gętu litiš svona śt (skv. tilboši Ķslands frį 25. febrśar):

Vaxtahlé til 1. janśar 2012.Vextir eftir žaš:
2012:2,50%
2013:2,75%
2014:3,00%
2015:3,25%
2016 (til 5. jśnķ):

3,50%

Verši žetta nišurstašan er ljóst aš vaxtagreišslur ķslenska rķkisins vegna Icesave myndu lękka umtalsvert frį Icesave 2, sem skv. śtreikningum Dr. Jóns Danķelssonar hefšu oršiš um 370-380 milljaršar (į gengi žess tķma). Śtreikningar Jóns eru mišašir viš 88% endurheimtur eigna Landsbankans og hafa ekki veriš hraktir. Heildarkostnašur ķslenska rķkisins ķ Icesave 2 hefši skv. žeim oršiš um 507 milljaršar króna.

Ef vaxtamódeliš hér aš ofan (śr tilboši Ķslands sķšan ķ febrśar) er sett inn ķ svipašar forsendur en mišaš viš 90% endurheimtur kemur śt sś nišurstaša aš heildarskuldbinding ķslenska rķkisins meš vaxtagreišslum verši aš lķkindum undir 130 milljöršum króna mišaš viš nśverandi gengi.

Žaš er augljóslega töluveršur munur.  Verši nišurstašan eitthvaš ķ lķkingu viš žetta hefur žjóšaratkvęšagreišslan ótvķrętt og augljóslega skilaš žvķ aš greišslubyrši Ķslands hefur lękkaš um hundruš milljarša. Fullyršingar margra um tilgangsleysi žjóšaratkvęšisins um Icesave myndu meš slķkri nišurstöšu lķta kjįnalega śt svo ekki sé sterkar aš orši kvešiš.

 

Munu stjórnvöld slį sig til riddara meš villandi tölum?

Eitt af žvķ sem žarf aš varast er aš styrking krónunnar verši notuš til  aš halda žvķ fram aš nżr samningur sé mun betri en hann ķ raun er, ž.e. beri ķ sér lęgri höfušstól, lęgri rķkisįbyrgš en Icesave 2.  Žetta er rangt. Höfušstóll kröfunnar er 3,91 milljaršur, hefur alltaf veriš og žaš mun ekkert breytast.

En einmitt vegna žess aš Icesave įbyrgšin er ķ erlendum gjaldeyri žį hafa breytingar į gengi krónunnar įhrif į upphęširnar ķ ķslenskum krónum. Ef nżr Icesave samningur vęri geršur ķ dag žį vęri rķkisįbyrgšin um 93 milljöršum lęgri ķ ķslenskum krónum en ķ Icesave 2 um sķšustu įramót (mišaš viš aš öll įbyrgšin sé reiknuš ķ evrum).

Žaš er vegna žess aš krónan hefur styrkst töluvert gagnvart evru frį įramótum. Um įramótin var gengi evru 180 krónur. Ķ dag er žaš “ašeins” 156 krónur. Krafa Breta og Hollendinga er 3,91 milljaršur evra, žaš hefur ekki breyst eins og įšur sagši. Gengismunurinn lķtur žvķ svona śt:

ICESAVE 2Gengi um įramót

 

Evran = 180 krónur

Krafan = 3,91*180 =

 

703 milljaršar króna

Mögulegur ICESAVE 3 ?Gengi ķ dag:

 

Evran= 156 krónur

Krafan = 3,91*156 =

 

610 milljaršar króna

Gengismunur į Icesave 2 og mögulegum Icesave 3 703 – 610 =93 milljaršar króna

Žarna hefur myndast 93 milljarša króna gengismunur.  Žaš gęti žvķ veriš freistandi aš reyna aš selja žjóšinni samninginn į žeim grundvelli aš höfušstóllinn og žar meš greišslubyršin hafi lękkaš um 90 milljarša. Žaš vęri hins vegar rangt.

Ef gengi krónunnar fellur aftur, til dęmis ķ kjölfar afnįms gjaldeyrishafta, žį hękkar greišslubyrši Ķslands į nż og getur jafnvel hękkaš upp fyrir žaš sem hśn var um įramót ef gengisfalliš er mikiš.

Žvķ er 90 milljarša króna lękkun Icesave greišslna vegna gengis krónunnar merkingarlaus meš öllu, og alls ekki nein gęši ķ hendi til aš flagga ķ nżjum samningi.

 

Žjóšaratkvęšagreišslan snerist um fleira en lęgri vexti!

Icesave 2 var algerlega hafnaš ķ žjóšaratkvęšagreišslu 6. mars. Sś höfnun var ekki samžykki fyrir žvķ aš fį nįkvęmlega sama samning en meš lęgri vöxtum.  Eins og viš ķ InDefence hópnum höfum ķtrekaš bent į žį eru fjöldamörg atriši ķ samningstextanum sjįlfum sem eru óįsęttanleg fyrir Ķsland og veršur aš breyta, og margt af žvķ er ennžį beint upp śr Svavarssamningnum frį žvķ ķ jśnķ 2009. Fyrirvarar Alžingis eru žar einnig fótum trošnir eins og InDefence hefur margoft bent į.

Ég óttast aš žrišji Icesave samningurinn verši kópķa af žeim sem viš höfnušum ķ žjóšaratkvęšagreišslunni, nema bara meš lęgri vöxtum. Og žótt lęgri vextir séu mjög góš byrjun žį er žaš ekki nóg til aš hęgt sé aš sętta sig viš byršarnar og alla įhęttuna sem slķkum samningi myndi fylgja.


mbl.is 6,4% atvinnuleysi ķ haust
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Beint lżšręši? Er žaš eitthvaš ofan į brauš?

Beint lżšręši ķ rķkjum nśtķmans er réttur fólksins ķ landinu til aš fį aš taka beinan žįtt ķ įkvaršanatöku ķ einstökum mįlum sem varša stjórn rķkisins eša skipan. Langflest lżšręšisrķki ķ dag byggja fyrst og fremst į fulltrśalżšręši, ž.e. almenningur kżs fulltrśa (t.d. žingmenn) sem ķ žeirra umboši taka įkvaršanir og stjórna rķkinu.

Žótt žetta fyrirkomulag hafi veriš viš lżši į Ķslandi sķšan um mišja 19. öld er ekki žar meš sagt aš žaš sé žaš besta sem ķ boši er. Žvert į móti eru til žónokkur dęmi um aš žjóšin hefši gjarnan viljaš komast meš fingurna nęr įkvaršanavaldinu ķ einstökum mįlum, sérstaklega eftir lżšveldisstofnun.

Hvers vegna fékk ķslenska žjóšin ekki aš greiša atkvęši um inngöngu Ķslands ķ Atlantshafsbandalagiš įriš 1949? Hvers vegna fékk hśn ekki aš segja įlit sitt į žvķ hvort hśn vildi gerast ašili aš evrópska efnahagssvęšinu į tķunda įratugnum? Hvers vegna voru fjölmišlalögin ekki borin undir žjóšina įriš 2004?

Hver ręšur žvķ hvort žjóšin fęr aš segja sķna skošun?

Stašreyndin er sś aš ķslenska žjóšin er mślbundin. Eina von hennar um aš fį aš segja skošun sķna į mikilvęgum mįlum ķ beinni žjóšaratkvęšagreišslu liggur hjį forseta Ķslands skv. 26. grein stjórnarskrįrinnar. En jafnvel sį farvegur hefur veriš forsmįšur nįnast alla lżšveldissöguna vegna žess aš hefšbundiš žótti aš forseti nżtti ekki mįlskotsréttinn.

Žaš segir įkvešna sögu aš jafnvel loksins žegar forseti nżtti mįlskotsréttinn ķ fyrsta sinn įriš 2004 varš geypilegt uppistand vegna žess hjį handhöfum framkvęmdavalds og löggjafarvalds og aš lokum fór svo aš įkvęši stjórnarskrįr voru ekki virt og engin žjóšaratkvęšagreišsla fór fram.

Žaš er beinlķnis sorglegt fyrir ķslensku žjóšina aš fyrsta žjóšaratkvęšagreišsla lżšveldissögunnar skuli ekki hafa litiš dagsins ljós fyrr en 6. mars 2010, 66 įrum eftir lżšveldisstofnun. Hvaš segir žaš um įstand lżšręšisins į Ķslandi?

Žjóšin hefur hingaš til veriš upp į nįš og miskunn forseta komin um žjóšaratkvęši, oršiš aš treysta į aš gešžóttaįkvöršun eins einstaklings į Bessastöšum félli sér ķ vil. Žaš er ekki įsęttanlegt fyrir žjóš sem gefur sig śt fyrir aš vera lżšręšiselskandi.

Vald Alžingis kemur frį žjóšinni og žjóšin į aš hafa eftirlit meš žvķ hvernig fariš er meš žaš.

Žetta snżst um žaš ķ hverra höndum öryggisventillinn į löggjafarvaldiš į aš liggja. Į ķslenska žjóšin aš vera upp į einn mann komin meš eftirlit meš löggjafarvaldinu um alla framtķš eša į žjóšin sjįlf aš geta įtt frumkvęšiš aš slķku eftirliti?

Löggjafarvaldiš er af žjóšinni fališ 63 fulltrśum į Alžingi. Žaš liggur žvķ beinast viš aš žjóšin sjįlf hafi eftirlit meš fulltrśum sķnum og geti gripiš inn ķ millilišalaust ef žeir eru ekki aš standa sig sem skyldi. En hvernig er hęgt aš gera žaš?

Ķ Sviss hefur beint lżšręši veriš hluti af stjórnskipan rķkisins einmitt į žennan hįtt. Ef rķkisborgararnir safna įkvešnum fjölda undirskrifta į įkvešnum tķma eru viškomandi lög lögš undir žjóšaratkvęši. Meginreglan er aš safna žarf undirskriftum 50.000 manna į innan viš 100 dögum.

Undirskriftasöfnun InDefence til aš krefjast žjóšaratkvęšagreišslu um sķšari Icesave lögin sżnir svart į hvķtu aš žetta fyrirkomulag gęti vel virkaš hér į landi. Žar var tęplega 60.000 undirskriftum safnaš į um tveimur mįnušum. Til forseta Ķslands var skilaš 56.089 gildum undirskriftum, sem slęr mjög nįlęgt 25% allra kosningarbęrra manna į Ķslandi žį. Žrįtt fyrir žaš var žaš upp į gešžótta forseta komiš hvort žjóšaratkvęšagreišsla fęri fram eša ekki. Žaš er aš mķnu mati óįsęttanlegt fyrirkomulag.

Ég set žvķ fram einfalda tillögu til breytingar į stórnarskrįnni ķ įtt aš auknu beinu lżšręši: Aš žjóšin sjįlf hafi ķ hendi sér aš setja einstök mįl ķ žjóšaratkvęši meš žvķ aš safna undirskriftum įkvešins fjölda kosningarbęrra manna į įkvešnum tķma. Eina spurningin er hvar viš setjum fjöldamörkin og tķmamörkin svo žaš verši hvorki of aušvelt né of erfitt.

Meš žessu fyrirkomulagi veršur til virkt eftirlit žjóšarinnar meš störfum Alžingis og žannig bętir beint lżšręši upp galla fulltrśalżšręšisins.


mbl.is 523 ķ framboši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband